Sausio 27 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas įvertinti ir ištirti Seimo nario Jurgio Razmos veiksmų teisėtumą, po to, kai pastarasis kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą su prašymu administracinėn atsakomybėn patraukti sankcionuotame proteste dalyvavusius ar ateityje panašiuose susirinkimuose dalyvausiančius asmenis.
„Aš, kaip buvęs policijos pareigūnas, esu nustebintas tokiu Seimo pirmininkės pavaduotojo veiksmu, kuris valstybės teisėsaugą nori paversti vienai politinei jėgai tarnaujančia institucija. Tai, ką daro vienas iš konservatorių lyderių, panašu į tai, kad ieškoma teisėsaugos paramos, kas padėtų ateityje susidoroti su tais piliečiais, kurie bus nepatenkinti šios partijos, šiuo metu Seimo daugumos, sprendimais.
Jeigu neliks net menkiausios galimybės protestuoti ir kritikuoti politinių sprendimų, o kitaminčiai bus persekiojami ir gąsdinami teisėsauga, mes pasieksime aukščiausio lygio grėsmę nacionaliam saugumui – kada nepasitikėjimas viena partija išaugs į nepasitikėjimą valstybe. Iki to mes neturėtume prieiti”, – savo motyvus aiškina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.
Jis primena, jog 2022 m. sausio 13 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, kartu su Laisvės gynėjų dienos minėjimu vyko ir sankcionuotas protestas, kuriam Vilniaus savivaldybė buvo suteikusi leidimą. Įgyvendindami Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę, žmonės susirinko į taikų protestą pareikšti kritiką dabartinei valdžiai ir nepasitenkinimą jos priimamais sprendimais, t. y. išreikšti savo kitokią nei valdančiųjų nuomonę bei politines pažiūras.
Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 13 d. protestas buvo sankcionuotas, taip į tai, kad į jį susirinkę žmonės taikiai, t. y. nenaudodami smurto, necenzūrinių žodžių, o skanduotėmis ir kitais taikiais veiksmais, išreiškė savo nuomonę, kyla pagrįstas nerimas, ar Seimo nario Jurgio Razmos kreipimasis į policiją, su prašymu nubausti proteste dalyvavusius ir ateityje tokiuose susirinkimuose dalyvausiančius piliečius, nėra asmenų diskriminacija, persekiojimas arba jų laisvių bei teisių varžymas dėl jų politinių pažiūrų ir įsitikinimų, o dar kitaip tariant – nusikalstama veika.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis baudžiamąją atsakomybę įtvirtina už veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, socialinėje ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narys Jurgis Razma priklauso 2020-2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos valdančiajai koalicijai, kurios sprendimams oponavo 2022 m. sausio 13 d. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, susirinkusi minia.
Maža to, Seimo narys Jurgis Razma yra vienas pagrindinių valdančiosios daugumos politiką įgyvendinančių politikų – jis eina svarbias ir pasitikėjimo reikalaujančias Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo pareigas. Taigi, 2022 m. sausio 13 d. susirinkimo dalyviai kritikavo būtent Seimo nario Jurgio Razmos atstovaujamos politinės jėgos sprendimus.
DĖL J. RAZMOS galimo NEAPYKANTOS KURSTYMO IR POVEIKIO TEISĖSAUGAI KREIPIAUSI Į POLICIJOS GENERALINĮ KOMISARĄ‼️
Prašau įvertinti ir ištirti Seimo nario Jurgio Razmos veiksmų teisėtumą po to, kai pastarasis kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą su prašymu administracinėn atsakomybėn patraukti 2022 m. sausio 13-ąją sankcionuotame proteste dalyvavusius ar ateityje panašiuose susirinkimuose dalyvausiančius asmenis.
Posted by Dainius Gaižauskas on Wednesday, January 26, 2022
Prof. Ignas Vėgėlė. Komisare, ar tikrai Policija nepainioja etikos su administraciniais nusižengimais?
– pozicija.org/prof-ignas-vegele-komisare-ar-tikrai-policija-nepainioja-etikos-su-administraciniais-nusizengimais/
Triukšmingoje „F**k the Police“ akcijoje anuomet jūsų nebaudžiami dalyvavo garsūs šiandienos politikai.
Lietuvos piliečiai, palaikykime referendumą, pasirašykime. ltreferendumas.lt/Referendumas/ galima pasirašyti ir elektroniniu būdu. Sausio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė iš dalies patenkinti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovų skundą ir pratęsti 6 mėn. terminą piliečių parašų rinkimui šį terminą skaičiuojant nuo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 paskelbimo dienos. Akivaizdu, kad emigravus iš Lietuvos maždaug 1000 000 lietuvių, referendumo kartelė 300 000 referendumui skelbti yra per didelė ir ją reikia sumažinti iki 100 000 parašų, kad aktyvūs Lietuvos piliečiai turėtų nors kažkokią įtaką priimant svarbiausius valstybės sprendimus. Reikia suprasti, kad turime cinišką ir įžūlią valdžią, kuri visiškai nesiskaito su žmonėmis, todėl piliečiai turi ieškoti išeičių kaip pažaboti tokios valdžios savivalę.
Mūsų ,,sisteminė” žiniasklaida yra neobjektyvi ir daro cenzūrą, pvz. delfi.lt ir 15min.lt man blokavo galimybę komentuoti, jie vykdo cenzūrą, pažeidinėja žodžio laisvę, nes jiems nepatinka mano nuomonė. Tegul jie nedrįsta kritikuoti Rusijos ir Baltarusijos žodžio laisvės pažeidimus, kai patys taip pat elgiasi.
Žiniasklaida yra tik privatus propagandos verslas: 24/7 veikiantis smegenų plovimo įtaisas. Užmokėkite, prašau, ir paskelbs – kad ir neiškarpytą Tamstos straipsnį. Arba užmokėkite, kad kažko neskelbtų. Ir neskelbs tam tikrų politinių pažiūrų pastabų. Viskas yra tik verslas: svetimi tikėjimai, padangų keitimas, sportas, gydymas, batų taisymas, politika, žiniasklaida…