Europos komisija, Lietuvos paviljonas „Expo Dubai 2020“ ir Mies van der Rohe fondas pristato parodą „Pokyčių strategijos: besirūpinanti Europos architektūra”. Paroda surengta Europos Sąjungos dalyvavimo Expo Dubai 2020 kontekste.
Parodos atidaryme paskelbti geriausi 40 projektų, kuriuos iš 2022 m. Europos šiuolaikinės architektūros prizui – Mies van der Rohe varžytuvėms („EU Mies Award“) pateiktų darbų atrinko vertinimo komisija.
Paroda prisideda prie „Europos žaliojo kurso“ sumanymo, siekiančios iki 2050 metų paversti Europos Sąjungą pirmuoju klimato atžvilgiu neutraliu žemynu, atsiejant ekonomikos augimą nuo gamtinių resursų naudojimo ir tuo pačiu rūpinantis kiekvienu žmogumi ir teritorija.
Todėl kultūrinė sumanymo dalis – Naujojo Europos Bauhauso judėjimas kuria ryšius tarp mokslo ir technologijų pasaulio ir meno ir kultūros pasaulio, siekiant suderinti tvarumą su estetika, prieinamumu ir įtraukumu.
Atidarymo metu vyko Mies van der Rohe fondo koordinatoriaus Ivano Blasio (Ivan Blasi) ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės pokalbis.
Fondo atstovas pažymėjo, kad tendencija akivaizdi – jau kuris laikas vertintojai pirmenybę teikia transformaciniams projektams, siekiantiems naujai, kūrybiškai panaudoti jau egzistuojančias struktūras.
Tai prisideda prie vyraujančios krypties – susitelkimo į resursų tausojimą ir klimato kaitą stabdančius sprendimus.
Taip pat daugelį atrinktų projektų sieja siekis ne vien paklausti visuomenės nuomonės, bet ir iš tikrųjų ją įtraukti į aplinką keičiančių sprendimų priėmimą, kai kuriais atvejais – net ir perduodant sumanymą.
Rūta Leitanaitė pažymėjo, kad didelei daliai iš šiemet nuo Lietuvos nominuotų projektų kaip esminė ypatybė būtent ir buvo būdinga vietos, funkcijos pokytis, pokyčio žmonių santykiuose paieškos.
Akivaizdu, kad lietuvių autorių darbai šia prasme yra tarp pažangiausių, nors, deja, į trumpąjį sąrašą šiemet nepateko.
„Žinoma, sąlygos ir naujienos įvairiose šalyse yra skirtingos, bet turime ką įvertini ir su kuo palyginti savo kūrybą – ir nusiteikti teigiamai kitų metų varžytuvėms“ – sako Lietuvos architektų sąjunga pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Nuo Lietuvos įsitraukimo 1998 m. varžytuvėse dalyvavo jau 85 Lietuvos architektų darbai.
Varžytuvių vertinimo komisija, tris dienas posėdžiavusi Barselonoje, finalui atrinko 40 projektų, tarp kurių daugiausia yra daugiabučių – net 9, taip pat 7 kultūrinės paskirties pastatai, po 6 mišrios ir ugdymo paskirties pastatus, 4 urbanistiniai projektai, 2 sporto ir laisvalaikio bei po vieną komercinės, maitinimo ir apgyvendinimo, pramoninį, landšafto, biurų ir socialinės rūpybos pastatą.
Mies van der Rohe varžytuvių finalininkų darbai pateikti varžytuvių tinklalapyje (čia).
Penki varžytuvių finalininkai bus paskelbti vasario 16 d., o nugalėtojai architektūros ir jaunimo kategorijose – balandžio viduryje Briuselyje.
Apdovanojimų iškilmės, tradiciškai vykstančios Mies van der Rohe paviljone barselonoje, numatytos šių metų gegužės 9 dieną.
Tądien vyks nugalėtojų ir finalininkų paskaitos, architektų, klientų, politikos formuotojų ir vertinimo komisijos narių diskusijos, pristatoma visų varžytuvėse dalyvavusių 532 projektų paroda.
Renginys vyks Barselonos architektūros savaitės metu, o jos programoje tarp kitų veiklų – ir Tarptautinė architektūros filmų šventė.
Paroda Dubajuje bus eksponuojama iki 2022 m. vasario 16 dienos.
Geriausių Europos architektūros kūrinių parodą papildė ir specialiai parengta dokumentika apie naujausią, 2019–2021 m. Lietuvoje įgyvendintą architektūrą.
Filme, šiemet sukurtame Lietuvos architektų sąjungos (redaktorė Rūta Leitanaitė, režisierius Danielius Buckus, operatorius Jaroslavas Gavrinas (Jaroslav Gavrin), auditorijai pristatomi septyni įvairius apdovanojimus pelnę pastatai, kompleksai, teritorijos, viešosios erdvės.
Tarp jų – Vilkaviškio ir Kauno autobusų stotys, Nidos prieplaukos atnaujinimas, „Senatorių pasažas“, laisvės alėjos ir „Alia“ biurų pastato atnaujinimai Kaune, Vilniaus Paupio kvartalas.
Filmo video:
Nuotraukoje – Lietuvos paviljonas „Openarium“ Expo 2020 Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Architektūrinio projekto autoriai – MB „Baukas“
