Atsakydama į Sporto bendruomenės kreipimąsi (tekstas pridedamas straipsnio gale), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nori atkreipti dėmesį, jog laiške keliami klausimai dėl sporto šakų finansavimo bei centralizuoto sportininkų rengimo prie ministerijos dirbusioje darbo grupėje nebuvo baigti diskutuoti, palikti atviri ir dar bus analizuojami.
Kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę šiandien išplatino grupė sporto organizacijų, kurių atstovai taip pat dirbo ministrės J. Šiugždinienės rudenį suburtoje darbo grupėje aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti. Ši grupė gruodžio pabaigoje pateikė savo rekomendacijas, kaip keisti ir tobulinti šalies sporto sistemą, kad ši gebėtų paruošti konkurencingų aukščiausio lygio sportininkų.
Sudarant darbo grupę siekta, kad joje dalyvautų visos aukšto meistriškumo sistemos tobulinimu suinteresuotos pusės: federacijos, sportininkai, treneriai, savivaldybių sporto padaliniai, sporto mokslas, LTOK, Paralimpinis komitetas ir kiti sporto bendruomenės atstovai.
Valstybė turi turėti įrankį, kuriuo galėtų remtis nustatydama prioritetus, koncentruotis tam tikroje srityje. Vyriausybė savo nutarimu yra apsisprendusi dėl strateginių sporto šakų. Darbo grupėje sutarta, jog sporto šakos bus finansuojamos pagal aiškius kriterijus, bet dabar esančius kriterijus būtina tikslinti.
Darbo grupėje diskutuota, kad dabartinius strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus reikia tobulinti, būtina įvertinti daugiau aspektų: pvz., parengtų ir planuojamų parengti olimpiečių skaičių, praėjusių 2–3 olimpinių ciklų sportinius rezultatus, potencialą pasiekti rezultatą ateityje, sporto šakos ir jos meistriškumo masiškumą, sporto šakos infrastruktūros išvystymo lygį, trenerių potencialą, sporto šakų populiarumą, sporto šakos federacijų vadybos lygį ir kt.
Be to, galutiniame darbo grupės pasiūlyme, numatyta, jog dėl strateginių sporto šakų bus apsisprendžiama įvertinus du alternatyvius kelius: sporto šakų priskyrimas skirtingo prioriteto grupėms pagal skaidrius, kokybiškus kriterijus, su aiškiu perėjimo mechanizmu iš vienos grupės į kitą; arba strategiškumas bus nustatomas naudojant aiškius, pamatuojamus finansavimo kriterijus.
Sprendimas dėl sporto šakų finansavimo sistemos bus priimtas iki vasario 1 d. Ministerija tikisi ir toliau bendradarbiauti ir tartis su sporto bendruomene priimant šį sprendimą.
Kreipimesi išsakytas poreikis centralizuoti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą (kaip tai buvo daroma anksčiau Lietuvos olimpiniame centre) taip pat neturi galutinio sprendimo. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, nuomonės darbo grupėje dėl jo išsiskyrė. Šis pasiūlymas bus analizuojama įvertinus visų federacijų, kurios šiuo metu yra atsakingos už aukšto meistriškumo sportininkų rengimą, lūkesčius šiuo klausimu.
Viešo laiško autoriai teigia, kad nepaisant sukurtos darbo grupės prie ŠMSM, lygiagrečiai jai, Seime svarstomi Sporto įstatymo straipsnių pakeitimai, kurie ne tik nebuvo derinami su sporto bendruomene, bet ir nebuvo aptariami aukšto meistriškumo sistemos tobulinimo darbo grupėje.
Atkreipiame dėmesį, jog Sporto įstatymo pakeitimų projektas visuomenei buvo pristatytas beveik prieš metus. Pakeitimai daug kartų buvo svarstyti Seimo komisijose ir tikrai tie, kas buvo ir yra suinteresuoti galėjo išsakyti savo nuomonę, dalyvauti svarstymuose. Per tuos metus įstatymo projektas ir buvo koreguotas atsižvelgiant būtent į sportininkų, federacijų, fizinio aktyvumo organizacijų pasiūlymus. Naujausi įstatymo projekto pakeitimai yra susiję su Nacionalinės sporto agentūros, kuri įgyvendintų ir administruotų sporto politiką, steigimu. O dėl jos steigimo būtinybės ir sutarta minėtoje darbo grupėje.
Sporto įstatymo pataisų pasiūlymai dėl sportininkų stipendijų bus parengti artimiausiu metu, atsižvelgiant ir į minėtos darbo grupės diskusijas, sportininkų pasiūlymus, bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir siekiant sistemiškai peržiūrėti stipendijų dydžius, įvertinti socialines garantijas, išplėsti gavėjų ratą.
Sporto bendruomenės atstovai 2022 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę:
Gerb. Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene,
Mes, pagrindinės sporto bendruomenės dalies atstovai, reiškiame gilų susirūpinimą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva suburtos darbo grupės galutinio dokumento aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti.
Deja, bet šis dokumentas niekaip neatspindi tų sporto bendruomenės lūkesčių, dėl kurių buvo sukurta ši darbo grupė, bet ir galimai kelia grėsmę šalies sporto ateičiai.
Siekiant iš naujo įvertinti aukšto meistriškumo sportininkų rengimo problemas ir išanalizuoti sportininkų paruošimui aktualias sritis, per keturis mėnesius iš viso buvo surengta daugiau nei 10 posėdžių. Tačiau nepaisant diskusijų formato, darbotvarkės neapibrėžtumo, nei viename iš jų nebuvo balsuojama dėl keliamų klausimų, o sporto bendruomenės balsas buvo užgožtas vos kelių sporto organizacijų atstovų, mums taip ir nežinomomis aplinkybėmis, patekusiomis į šią darbo grupę.
Ne kartą išsakėme poziciją, jog sporto šakos (federacijos) turi būti finansuojamos tik pagal aiškius kriterijus ir pasiekimus, o ne skirstomos į kategorijas ar lygias ir lygesnes, kažkieno įsakymu. Visi žemiau pasirašiusieji palaikė šią poziciją – net siūlėme balsuoti, bet į tai taip ir liko neatsižvelgta.
Deja, bet sporto bendruomenės skaidymas, vienas sporto šakas iškeliant aukščiau už kitas, prieštarauja visiems esminiams lygiateisiškumo principams, o tai skatinantys galimai siekia tik vieno – didesnių valstybės finansinių dotacijų, būtent jų atstovaujamoms organizacijoms, o ne visai šalies sporto bendruomenei.
Visi skirstymai į vienokio ar kitokio prioriteto sporto šakas reikštų, jog skirtingų prioritetų sporto šakų pasiekimai tokio pat sporto rango varžybose, būtų vertinami skirtingu finansavimu. O tai, mūsų nuomone, nėra sąžininga sportininkų atžvilgiu ir kelia grėsmę šalies sporto talentų ateičiai. Esame tikri, kad vieno varžybų rango sporto šakų segregacija niekaip neprisidėtų prie sporto populiarinimo bei plėtros Lietuvoje.
Tas pats ir dėl centralizuoto sportininkų rengimo, už kurį pasisakė visa darbo grupės dauguma, ypač sportininkai, tačiau ši nuomonė vėl liko neišgirsta. Juk būtent centralizuotas sportininkų rengimas garantuotų jiems vienodas pasirengimo olimpinėms žaidynėms sąlygas, o ne išskirtines vieniems ar kitiems, ko galimai kažkas siekia.
Deja, bet tokia funkcija nėra numatyta ir tarp naujai kuriamos agentūros funkcijų.
Taip pat esame priversti atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad nepaisant sukurtos darbo grupės prie ŠMSM, kurią sudarė net 14 narių, lygiagrečiai jai, Seime yra svarstomi Sporto įstatymo straipsnių pakeitimai, kurie ne tik nebuvo derinami su sporto bendruomene, bet ir nebuvo aptariami aukšto meistriškumo sistemos tobulinimo darbo grupėje.
Mūsų įsitikinimu tai daroma nepaprastai skubotai, nepagrįstai, negirdint sportininkų balso, tad pažymime, kad tikrai nepritariame tokioms įstatymo pataisoms, ypač susijusiomis su aukšto meistriškumo sporto finansavimu.
Bet palaikome pataisas, užtikrinančias Konstitucinio teismo nutarimo dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimo, pritariame registrų kūrimui bei labai prašome jūsų padaryti viską, kad į Nacionalinės sporto agentūros funkcijas būtų įtraukta centralizuota sportininkų rengimo funkcija.
Su visa pagarba,
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius
Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga
Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos vadovas Gintaras Jasiūnas
Lietuvos sporto trenerių asociacijos atstovas Vilius Repšys
Lietuvos sporto universiteto Senato pirmininkas Vidas Bružas
LTOK Sportininkų komisijos pirmininkas Mindaugas Griškonis
Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentė Laura Asadauskaitė
Darbo grupės narys Justinas Kinderis
