Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus spartesnis nei numatyta rugsėjį ir sieks 4,8 proc. Augimas išliks spartus ir kitąmet – numatoma 3,7 proc. siekianti ūkio plėtra.
Lyginant su rugsėjo vertinimu, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje numatomas spartesnis nedarbo lygio mažėjimas ir ženklesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas tiek šiems, tiek ir ateinantiems metams.
„Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei tikėtasi rugsėjį, augimas – nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo – išliks spartus ir ateinančiais metais. Matome, kad nedarbo lygis ir gyventojų užimtumas 2022 metais grįš į priešpandeminį lygį. Vyriausybės priimti sprendimai dėl MMA, NPD bei mokytojų, medikų, pareigūnų, socialinių ir kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo, kartu su augančia darbo jėgos paklausa privačiame sektoriuje, lemia ženklesnį nei prognozuota rudenį vidutinio darbo užmokesčio augimą tiek šiais, tiek ir kitais metais – tai užtikrins tolesnį žmonių perkamosios galios augimą net ir laikinai išaugusios infliacijos sąlygomis“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog Lietuvos ekonomika šiemet augs 4,8 proc. Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,7 proc., o 2023–2024 metais – po 3,5 proc. per metus.
Scenarijuje numatoma, jog nedarbo lygis praėjusiais metais siekęs 8,5 proc., 2021 m. sumažės iki 7,1 proc., o užimtų gyventojų skaičius, po patirto 1,5 proc. nuosmukio pernai, šiemet išaugs 0,8 proc. Šių metų trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius šalyje buvo aukščiausias nuo 2008 metų pradžios ir sudarė 26,7 tūkst.
Ateinančiais metais gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą skatins stipri darbuotojų paklausa ir įsibėgėjantis plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc. Taigi 2022 metais tiek nedarbo lygis, tiek ir užimtumo rodikliai pasieks priešpandeminį lygį.
Šiemet vidutinį darbo užmokestį (DU) reikšmingai didina išaugusi darbuotojų paklausa ir darbuotojų, turinčių darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius, trūkumas bei padidinti atlyginimai viešajame sektoriuje.
Numatoma, kad 2021 metais šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 9,7 proc. Atsižvelgus į 2022 metų biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo, didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, DU augimo prognozė ateinantiems metams padidinta iki 9,3 proc.
Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir atnaujintas technines prielaidas dėl naftos kainų raidos, numatoma, kad 2021 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 4,5 proc. Apie du trečdalius infliacijos lemia išorės veiksniai, tokie kaip tarptautiniu mastu išaugusios importuojamų energijos žaliavų ir pramoninių prekių kainos.
Ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc. Numatoma, kad santykinai didesnį poveikį kainų lygiui 2022 metais darys paslaugų kainų infliacija, nulemta padidinto MMA, spartaus vidutinio DU augimo šalyje ir stiprios paklausos.
Šiemet šalies ūkio augimui reikšmingą įtaką daro namų ūkių vartojimo išlaidos, kurios per pirmuosius devynis šių metų mėnesius augo 6,9 proc. 2021 metų pabaigoje taikomi kontaktinės ekonominės veiklos ribojimai buvo daug švelnesni, palyginti su taikytais 2020 metų pabaigoje, tad išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui turėtų toliau augti – scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet augs 6,6 proc. Įvertinus augančią gyventojų perkamąją galią ir prielaidas dėl pandemijos valdymo priemonių, namų ūkių vartojimo išlaidos 2022 metais galėtų augti 4 proc., išliekant panašiame lygyje ir vėlesniais vidutinio laikotarpio metais.
<Šiemet investicijos Lietuvoje per pirmuosius devynis mėnesius augo 10,2 proc. ir buvo svarbus ūkio augimo veiksnys. Didžiausią poveikį sparčiam investicijų augimui turėjo produktyvios investicijos, kurios gali sudaryti sąlygas tvariam šalies ekonomikos augimui ateityje.
Investuoti į produktyvumą didinančias priemones įmones skatino smarkiai išaugusi produkcijos paklausa, darbo jėgos trūkumas ir beveik išnaudoti turimi gamybiniai pajėgumai, šiuo metu siekiantys istorines aukštumas.
Produktyvios investicijos per pirmuosius devynis 2021 metų mėnesius, lyginant su atitinkamu 2020 metų laikotarpiu, buvo didesnės 24,1 proc. Numatoma, kad šiemet investicijos galėtų augti vidutiniškai 9,1 proc., ateinančiais metais – 7,5 proc., o vidutiniu laikotarpiu po 8 proc. per metus.
2021 metai buvo palankūs ir eksportuotojams. Įvertinus šių metų devynių mėnesių prekių ir paslaugų eksporto tendencijas bei pasikeitusias technines prielaidas dėl užsienio prekybos partnerių ekonominės raidos perspektyvų, scenarijuje numatoma, kad 2021 metų prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,3 proc.
Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užsienio prekybos raidai neigiamos įtakos gali turėti išorės veiksniai (išaugusi geopolitinė įtampa, COVID–19 viruso atmainų, mutacijų keliamas ekonominis neapibrėžtumas), tačiau įvertinus Lietuvos eksportuotojų gebėjimus prisitaikyti prie iššūkių, vidutiniu laikotarpiu teigiamos eksporto plėtros tendencijos turėtų tęstis. Numatoma, kad 2022–2024 metais prekių ir paslaugų eksportas vidutiniškai galėtų augti apie 5,2 proc. per metus.
Esminiais neigiamos rizikos veiksniais dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis išlieka naujų COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, stiprėjančios geopolitinės įtampos, užsitęsęs žaliavų brangimas ir tiekimo sutrikimai, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.
Taip pat neatmetama teigiama rizika, kad efektyvus masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse sudarys pagrindą ekonomikai augti sparčiau, nei numatyta šiame scenarijuje.
Spartesnis ES ir globalios ekonomikos atsigavimas, efektyvesnis ES struktūrinndų ir kitų lėšų panaudojimas vidutiniu laikotarpiu, didesnis ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymo kitose ES valstybėse – Lietuvos užsienio prekybos partnerėse, poveikis ir jo sukeliamas efektas Lietuvos ekonomikai vidutiniu laikotarpiu taip pat gali paskatinti Lietuvos ūkio augimą labiau, nei numatyta šiame scenarijuje.
