Nuo kitų mokslo metų mokyklose neliks jungtinių 5-8 klasių. Bus stiprinamos gimnazijos formuojant didesnes baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų.
Mokyklų tinklas bus stiprinamas pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių.
Sprendimai turės didžiulę reikšmę ugdymo kokybei
Priimti pakeitimai leis stiprinti ugdymo kokybę ir mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp skirtingų savivaldybių ir mokyklų. Mokiniai stiprins socialinius įgūdžius didesnėse klasėse, sumažinus jungtinių klasių, mokiniai pamokų metu bus ugdomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį.
Gimnazijose mokiniai turės didesnes galimybes pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus. Daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu. Daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.
Šių pokyčių tikslas – pagerinti ugdymo kokybę ir prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau naudoti mokymo lėšas.
Pokyčiai leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir gauti adekvačius atlyginimus, mokiniams – gauti kokybišką ugdymą, plačias neformaliojo švietimo galimybes.
Šiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymams pritarė Vyriausybė.
„Vyriausybė pasiryžo sprendimams, kurie buvo atidėliojami dešimtmečius. Nuo pat kadencijos pradžios rengėmės šiems sprendimams, konsultavomės su savivaldybėmis ir švietimo bendruomene, įvertinome pastabas ir rekomendacijas.
Pokyčiai rūpestingai daug kartų pasverti, apgalvoti ir orientuoti į mūsų vaikų ateitį, o ne pastatų išsaugojimą. Šios mokyklų tinklo stiprinimo kryptys padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kokia jo šeimos socialinė padėtis.
Šie sprendimai suteiks galimybę tūkstančiams vaikų siekti geresnio išsilavinimo ir, baigus mokyklą, pasirinkti norimą profesinį kelią“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Savivaldybės tobulins tinklą remdamosi naujais kriterijais
Savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus dėl mokyklų tinklo tobulinimo, turės atsižvelgti į naujus kriterijus ir priimti sprendimus, labiausiai atitinkančius mokinių interesus.
Vyriausybė pakeitė kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1-10, III gimnazijos klasės. Siūlomi sprendimai buvo pateikti prieš mėnesį, darbo grupė per šį laiką sulaukė įvairių pasiūlymų dėl sprendimų.
Atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus. Atsisakyta pirminio siūlymo jungti tik dvi gretimas pradines klases, tad nuo kitų metų bus galima jungti ne tik gretimas dvi klases. Taip pat pakeista nuostata, kad specialiąsias mokyklas, kuriose mokoma mažiau kaip 60 mokinių, reikia reorganizuoti ne 2022 metais, bet jų reorganizaciją pradėti nuo 2024 metų.
Pakoregavus taisykles, šalyje neliks jungtinių 5-8 klasių, tik dvi klases bus galima jungti 1-4 klasėse. Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.
Nuo 2024-2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę joje privalės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026-2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.
Pokyčiams įgyvendinti – 49 mln. eurų
Šiuo metu daugiau nei 3700 vaikų Lietuvoje vis dar mokosi jungtinėse klasėse: 5–8 klasėse – apie 1200 vaikų, 1– 4 klasėse – apie 2500 vaikų. Dabartinės taisyklės leidžia pradinėse klasėse į vieną jungti 1-4 klasėse besimokančius mokinius, 5-8 klasėse galima jungti po dvi gretimas klases. Gimnazijose gali veikti po vieną vidutinę (12-20 mokinių) III-IV klasę, o tai riboja mokinių galimybes rinktis norimus dalykus.
Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje yra toks: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kuriose mokosi iki 8 mokinių.
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimams įgyvendinti ir jiems paskatinti per trejus metus planuojama skirti iš biudžeto apie 49 mln. eurų. Apie 26 mln. eurų kainuotų nauji autobusai, savivaldybėms skatinti būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir naujiems mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.
2022 m. valstybės biudžeto projekte mokytojų kaitai ir mokytojų pritraukimo į mokyklas reikmėms numatyta 3 mln. Eur, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai skatinti – 5 mln. Eur, geltoniesiems autobusiukams pirkti – 6 mln. Eur.
Per artimiausius mėnesius planuojama parengti šių lėšų skyrimo savivaldybėms kriterijus ir tvarką. Šiuo metu formuojama darbo grupė, į kurią bus įtraukti savivaldybių, profsąjungų, mokyklų ir ministerijos atstovai. Taip pat vyks pokalbiai su savivaldybėmis ir bus ieškoma sprendimų, kaip būtų galima tobulinti mokinių pavėžėjimo sistemą.
Pr. a. antroji pusė. Mokslo metai prasidėję. Vokietijos(!!) stambaus verslininko (!) žmona važiuoja į sanatoriją, o su savimi mokinukus vaikus vežasi (kad nepaliktų be motinos priežiūros). Ten, salose, ji gydoma, o vaikai toliau mokosi – JUNGTINĖJE tos gyvenvietės mokyklos klasėje. Ir – nieko, nepakenkė!.. (Juk svarbu tik, kaip sumaniai prisitaikoma prie esamos tikrovės sąlygų, kad mokymo kokybė, rezultatai nenukentėtų).
O šiais laikais, ne kaip tada: dabar, kad ir kuklios kaimo trobelės klasėje, galima ir kitaip mokyti – net ir visam metų mokymo kursui išdėstyti galima pasitelkti GERIAUSIŲ LT MOKYTOJŲ VIDEO PAMOKAS. Klasės mokytojas (nebe vieno profilio dalykininkas!) tokių pamokų metu dalyvautų lavinimo vyksme kaip moksleivių korepetitorius, padėjėjas, patarėjas, jo žinių, gebų, įgūdžių ,,treneris” ir pan. Reikia tik tokias rajono mokyklas sujungti į vieną, vienos bendros direkcijos vadovaujamą , kurios klasės pasklidusios po visą rajoną ir specialiai tokioms mokykloms parengtų platesnio profilio mokytojų. Klasės tokios mokyklos padalinyje gali būti įvairios – jungtinės, kai, pvz., vyresnių klasių moksleivių miestelyje vos keli, ir porą atskirų – gausesnėms mažylių klasėms.
T.y., rajono švietimo skyrius savo žinioje turėtų VIENĄ (2, 3 – kiek reikia) tokią mokyklą, kurios klasės pasklidusios veikia tuose kaimuose, miesteliuose, kur yra mokyklinio amžiaus vaikų. Savaime aišku, veikia tik tos klasės, kurių reikia vietos moksleiviams. Pvz., šiemet ten reikia klasių keletui 12-tokų, 10 penktokų ir… 20 pirmokų… Jei nėra m-klos pastato, gal yra biblioteka, kultūros centras, parapijos namai, socialiniams ar rajono specialistų būstams nupirktas namas. Per TV kiek rodyta (beveik) tuščių daugiabučių rajonų miesteliuose – kodėl klasėms jų nenaudoti? Pagaliau gal galima išsinuomoti į užsienį uždarbiauti išvykusių namą užkaltomis langinėmis? Kitąmet toje gyvenvietėje 12-tokų nebebus, vadinasi, m-klos direkcija tuos 2-3 mokytojus, kurie rūpinosi 12-tokais, paskirs į kt. miestelio ar kaimo m-klasę. Ten ir tos klasės kompiuteriai, baldai ir kt. mokymo reikmenys keliaus. Taip bus taupoma visokeriopai, ir mokytojų darbo krūvius galima taip paskirstyti, kad nereiktų tenkintis 0,5 etato alga.
Savaime aišku, visuomenės sveikatos specialistai turėtų atlaidžiau žiūrėti į tokias mokyklas – juk tai laikinas dalykas, kol Lietuvos miesteliai ir kaimai atsigaus. Vaikus nepalikti be išsilavinimo svarbiau, negu fanatiškai reikalauti kiekvienos smulkmenos. Mes sostinėje pokariu mokėmės ne mokyklai kažkada statytame pastate. Iš visko turėjome tik klases, vandenį ir tualetą. Nei sporto ar aktų salės, nei aikštynų. Kai ko mokytis eidavome į netoliese naujai pastatytą rusų mokyklą. Nemažai puikių specialistų mokykla išugdė.
Video pamokos yra tas pats, kaip meilė per video 🙂