„Išmanioji“ arkikatedra Vilniuje – pamatykite čia įdiegtus protingo namo sistemos sprendimus

Istorine, religine ir kultūrine prasme išskirtinė Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų naujoviškai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje.

2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet atnaujintus JUNG KNX standarto protingo namo sistemą, nestandartinis projektas pasufleravo: įtraukti technologinę pažangą galima net pačioje švenčiausioje erdvėje, o išmanių sprendimų teikiamų naudų sąraše – šis tas daugiau nei tik galimybė automatizuoti veiklas.

Šalies sostinės centre stūksančios daugiau kaip 600 metų praeitį menančios katedros apšvietimo sprendimus šiandien vienija pastatų automatikos sistema, leidžianti kurti ir perjungti skirtingus scenarijus.

Pavyzdžiui, galima nustatyti, kurią mėnesio dieną, kurią valandą konkretus apšvietimas turi automatiškai įsijungti: suprogramuotas išskirtinai šiokiadieniams, vestuvėms, iškilmėms, pamaldoms, žiemos ar vasaros laiko scenarijai ir pan.

Įjungti ar išjungti juos galima ir mechaniškai, tačiau centralizuotas valdymas zakristijoje įrengtame jutikliniame ekrane arba nuotoliu per mobiliąją programėlę – pagrindinis pliusas tokioje didelėje erdvėje.

„Plotas katedroje didžiulis, tad galimybė nustatyti tikslų reikiamo scenarijaus įsijungimo laiką atokiausioje koplyčioje arba vakare išjungti visos katedros apšvietimą mygtuko paspaudimu išties palengvina už tai atsakingų katedros bendruomenės narių kasdienybę.

Tačiau, žinoma, be patogumo, bandrai veikiantis ir lengvai valdomas išmanusis apšvietimas atliepia ir kitus naujoviško pastato išskirtinumus: ekonomiškumo bei veiksmingumo“, – komentuoja jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Norint praverti langus tekdavo kopti iki skliautų

Scenarijais katedros apšvietimas buvo valdomas ir anksčiau, bet ilgainiui atsirado poreikis jį patobulinti.

Tuo pačiu išmanusis apšvietimas buvo įdiegtas ir koplyčiose, kuriose iki tol įjungti bei išjungti šviesą, valdyti čia saugomų relikvijų ir bažnytinio paveldo meno kūrinių apšvietimą reikėdavo mechaniškai.

Šiuo tikslu teko įveikti šiokį tokį iššūkį: vaikščioti katedros požemiuose ir ieškoti senųjų kabelių, prie jų montuoti naujus – sukurti vieną bendrą kabelių tinklą, vadinamąją protingo namo „nervų sistemą“.

„Visgi rezultatas pateisino pastangas ir šiandien Šv. Kazimiero, Turino drobulės, Šv. Stanislovo ir Gailestingumo koplyčios turi geriausia apšvietimo reguliavimo rūšimi laikomą DALI apšvietimą.

Tai reiškia, kad jose galima suprogramuoti tam tikrą šviesos kiekio įžiebimą per tam tikrą laiką, o ne iškart.

Tarkime, per 5 sek. palaipsniui įsijungia 50 proc. visos įmanomos šviesos“, – aiškina R. Skurdenis ir priduria, kad daugybę galimybių suteikiantis automatizuotas apšvietimas taip pat įrengtas už pagrindinio Vilniaus katedros altoriaus bei prie centrinių paveikslų.

Į vieningai veikiančią Vilniaus arkikatedros KNX sistemą buvo prijungtas ir automatizuotas pastato langų valdymas.

Anksčiau norint juos praverti reikėdavo iki jų lipti, o tokiame aukštame pastate tai daryti mažų mažiausiai nepatogu.

Be to, pastatą būtina vėdinti, norint palaikyti tinkamą temperatūrą viduje ir sukurti malonų mikroklimatą lankytojams.

Pandeminiais metais nuolatinis erdvių vėdinimas apskritai tapo neišvengiamas. Taigi išmaniai valdomi langai suteikia visus minėtuosius privalumus vienu spustelėjimu.

Subtilūs sprendimai kuria neišdildomą patirtį

Išmanūs sprendimai šiandieniniame katedros pastate turi dar vieną esminę funkciją, kuri būtina tokios specifinės paskirties pastate – subtiliai atskleisti interjerą, taip kiekvieną religinių apeigų dalyvį ar katedros lankytoją pasitinkant išskirtinai taurioje, tačiau jaukioje atmosferoje.

Net turėdamas nemenką išmanymą, jog protingo namo sistemą įgalina technologinis pažanga ir šioje srityje dirbantys profesionalai, R. Skurdenis prisipažįsta sulig kiekvienu projektu nustembantis iš naujo – žavisi galimybėmis ir tuo, kaip tinkamai suprojektuotas išmanus apšvietimas ar bet kuri kita funkcija įsilieja bet kokio tipo bei paskirties vietose ir tuo pačiu žmogaus kasdienybėje.

„Džiaugiuosi, jog padovanodami dalį katedros automatizavimui reikalingos technikos gavome progą prisidėti prie šios plačiai pastato bendruomenei skirtos patirties kūrimo“, – sako „JUNG Vilnius“ vadovas ir priduria, jog protingo namo sistemos atnaujinimas taip pat pasiūlytas verslo.

Sprendimus įgyvendinti padėjo išmaniąją namų inžineriją diegiančios „Būsto automatikos“ žinovai.

Įspūdingoje erdvėje suprojektuoti pagal JUNG KNX standartą veikiantys automatizuoti apšvietimo sprendimai padėjo išryškinti architektūrinius privalumus, eksponuojamus katedros lobyno daiktus ir įnešti į pastatą dar daugiau didingumo, estetikos bei patogumo.

„Išmanioji“ arkikatedra – neeilinis pavyzdys, įrodantis, jog ateitimi laikomą pastatų automatiką galima diegti ne tik naujoviškuose komerciniuose ar privačiuose pastatuose.

Į bendrą visumą sujungus ilgaamžius apšvietimo, vėdinimo, apsaugos bei kitus sprendimus įmanoma sukurti didžiausią ekonominį poveikį ir patogumą net istoriniuose pastatuose.

O tai, sutikite, vienas iš būdų puoselėti prieš mus gyvenusiųjų paveldą ir perleisti jį dar tobulesnį ne vienai būsimai kartai.

Spauskite čia ir pirmieji pamatykite, kaip atrodo protingo namo sistemos sprendimai Vilniaus arkikatedroje.