Kai išgirsti onkologo atsakymą

Vėžys – viena klastingiausių ligų, todėl, gydytojo kabinete išgirdus būtent šią diagnozę, apima siaubas ir jausmas, lyg pasaulis slystų iš po kojų. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, onkologas chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas sako, kad ši žinia neabejotinai paliečia visą šeimą.

Gydytojas pasakoja, kad pirmasis jausmas, kuri aplanko ligonius – psichologinis neigimas ir nepripažinimas nei ligos, nei diagnozės, kad būtent man taip galėjo nutikti. Ir tik perėjus visą spektrą išgyvenimų, tenka pažvelgti realybei į akis.

„Po diagnozės svarbu atsakyti į klausimus, kurios stadijos yra vėžys, ar išplitęs, kokie organai pažeisti ir pan. Turint šiuos duomenis sudaromas konkretus lidonio gydymo planas“, – apie tolesnius žingsnius pasakoja onkologas chemoterapeutas L. Gatijatulinas.

Medikams vis drąsiau kalbant apie reikšmingą fitoterapijos naudą onkologiniams ligoniams, garsus fitoterapeutas Juozas Ruolia sako, jog į bendrą gydymo schemą įtraukti augaliniai preparatai iš tiesų padeda pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Pas gydytoją – su artimuoju

Visiškai normalu išgirdus tokios klastingos ligos diagnozę jausti nerimą ir sumaištį. Ilgametę darbo su onkologiniais ligoniais praktiką turintis gydytojas L. Gatijatulinas pataria į pirmuosius apsilankymus pas gydytoją onkologą atvykti su artimu sau žmogumi.

„Neretai, kai pats ligonis yra sumišęs ir kupinas emocijų bei išgyvenimų, šaltesnį protą vizito metu išlaiko būtent artimieji, jiems lengviau susikoncentruoti ir priimti visą gydytojo suteikiamą informaciją“, – sako chemoterapeutas L. Gatijatulinas

Gydytojas taip pat rekomenduoja prieš atvykstant pas onkologą gerai apgalvoti ir pasižymėti, ką norima sužinoti, kokius klausimus užduoti – taip vizitas bus sklandesnis ir atsakyta į visus rūpimus klausimus.

Ieško gydymosi būdų

Pasakodamas apie ilgametę darbo patirtį su onkologiniais ligoniaias chemoterapeutas L. Gatijatulinas sako, jog taikant agresyvų chemoterapinį gydymą iš bene kiekvieno ligonio sulaukiantis klausimo, ką dar galėtų padaryti, kad sau padėtų.

Onkologinės ligos išsiskiria tuo, kad net ir po sėkmingo gydymo išlieka didelė rizika, jog liga atsinaujins. Dėl šios priežasties vėžiu sergantys ir jį įveikę ligoniai itin dažnai ieško papildomos pagalbos, kuri padėtų užkirsti kelią ligai progresuoti ir atsinaujinti.

„Labai svarbu pasitikėti jus gydančiu gydytoju, atvirai klausti to, kas neramina, informuoti, jei kenčiate nuo drebulio, per mažo apetito, nuovargio, vidurių užkietėjimo ar kitų sveikatos sutrikimų. Taip pat būtina su jus prižiūrinčiu gydytoju pasitarti ir dėl alternatyvių gydymo būdų“, – sako chemoterapeutas L. Gatijatulinas.

Gydytojas pasakoja, kad, remiantis statistika, kas antras ligonis visame pasaulyje, nuo Amerikos iki Japonijos, renkasi papildomus alternatyvius gydymo būdus. Tačiau didžiausia klaida ta, kad gydymas neaptariamas su gydytoju onkologu.

Svarbu pabrėžti, jog onkologiniams pacientams tinka ne visos medžiagos, todėl būtina rinktis itin atsakingai ir pasitarus su specialistu, kad netinkamais preparatais nebūtų apsunkinti ir taip gydymo nuvarginti vidaus organai.

Šiuo sudėtingu metu, siaučiant COVID-19 pandemijai, kai sunkiau patekti pas šeimos gydytojus, sulaukti konsultacijos ar atlikti tyrimus, ypač svarbu pacientams patiems rūpintis sveikata ir stebėsena po vėžio gydymo. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas – būtini, siekiant sumažinti riziką ligai atsinaujinti.

„Moksliškai įrodyta, kad mitybos ypatumai, žalingi įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai. Jau ne vieną dešimtmetį žinoma, kad daugelio lėtinių ligų priežastis yra lėtinis uždegiminis degeneracinis procesas.

Šiuolaikinė mityba, nejudrus gyvenimo būdas – tai šių laikų rykštė mūsų sveikatai“, – sako chemoterapeutas L. Gatijatulinas.

Kovoje pasitelkiama fitoterapija

Garsaus fitoterapeuto Juozo Ruolios teigimu, kovojant su onkologinėmis ligomis visų pirma būtina laikytis gydytojų sudaryto gydymo plano. Anot jo, šiais laikais medicina itin smarkiai pažengusi ir gydant vėžį leidžia pasiekti išties gerų rezultatų, užtikrinti ilgesnę pacientų gyvenimo trukmę ir geresnę gyvenimo kokybę, o neretai ir visiškai įveikti ligą.

„Derinant chemoterapiją bei kitus gydymo metodus galima efektyviai kovoti su liga ir ją kontroliuoti. Dėl to pacientai turėtų pasitikėti šiuolaikine medicina. Visgi niekas negali garantuoti, kad vėžys neatsinaujins net ir po sėkmingo chemoterapijos kurso.

Todėl onkologiniams ligoniams po gydymo rekomenduojama toliau stiprinti organizmo atsparumą vėžiniams procesams ne tik rūpinantis sveika mityba ir gyvensena, bet ir vartojant tam tikras patvirtintas ir nuo vėžio saugančias medžiagas“, – sako J. Ruolia.

Fitoterapija – gydymas augalais – tai pripažinta mokslo sritis, kuri vis intensyviau pasitelkiama ir onkologijoje. Kvalifikuotų fitoterapeutų į bendrą gydymo schemą įtraukti augaliniai preparatai padeda pacientams po agresyvaus vėžio gydymo, kai reikia atsigauti po labai sunkios būklės, palengvinti nepageidaujamus šalutinius reiškinius ir taip pagerinti pacientų savijautą bei gyvenimo kokybę.

Taip pat augalinių preparatų skiriama siekiant išvengti atkryčio, ligos progresavimo.

Ugniažolė – veiksminga pagalba besigydantiems

Būtina pabrėžti, kad onkologiniams ligoniams tinkamos ne visos vaistažolės, todėl itin svarbu nevartoti nežinomos sudėties vaistažolių mišinių nepasitarus su gydytoju.

Kaip vienas naudingiausių augalų vėžiu sergantiems žmonėms įvardijama Lietuvoje auganti didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 20 įvairių alkaloidų, pasižyminčių išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį.

„Ugniažolėje esantys alkaloidai ir glikoproteinai „išgaudo“ piktybines vėžio ląsteles, neleidžia joms plisti ir ligai atsinaujinti. Dėl šių savybių ugniažolių terapiją savo praktikoje taikau jau apie 20 metų ir įsitikinau jos efektyvumu“, – pasakoja J. Ruolia.

Svarbu rinktis atsakingai

Vartojant augalinius preparatus itin svarbu ne tik gauti naudos, bet ir nepakenkti sveikatai.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad didžiosios ugniažolės – stiprūs augalai, tad reikia rinktis pagamintus tiksliai dozuotus ugniažolių preparatus, o ne ruošti užpilus ar arbatas namų sąlygomis, – pabrėžia fitoterapeutas J. Ruolia. Ugniažolių priešvėžinis poveikis geriausiai atsiskleidžia su medetkomis, gysločiais.

Namuose neaiškiomis sąlygomis ir proporcijomis ruošiamos vaistažolės gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Nežinodami, kiek veikliųjų medžiagų, kaip jos sąveikaus tarpusavyje, sunku numatyti, kaip tai paveiks ligonio savijautą.

Onkologijos praktikoje vartojami fitopreparatai gaminami pasitelkus modernias medicinos technologijas. Jos garantuoja veikliųjų medžiagų grynumą, aktyvumą ir tinkamą dozę, gerą pasisavinimą (pavyzdžiui, apsaugo nuo ardomojo skrandžio sulčių poveikio), toleravimą ir patogų vartojimą.