Lapkričio 25 d., Kauno IX forto muziejuje atidaryta nauja paroda, skirta „Didžiajai akcijai“. Joje nužudytų žmonių likimus atskleidžia liudininkų atsiminimai ir metaforiškai perteikia tūkstančiai sagų.
„Didžioji akcija“ – nacių okupacijos laikotarpiu įvykdytos vienos didžiausių žudynių Lietuvoje, kai per vieną dieną nužudyta daugiau nei devyni tūkstančiai žmonių.
1941 m. spalio 28 d. Demokratų gatvėje buvusioje aikštėje atrinkta 9200 Kauno geto žydų, iš kurių beveik pusė – vaikai. Kitą dieną (spalio 29-ąją) visi pėsčiomis nuvaryti į IX fortą ir sušaudyti netoliese esančiame lauke.
Minint 80-ąsias „Didžiosios akcijos“ metines, Kauno IX forto muziejaus žinovai parengė parodą, derinančią istorinius faktus su meniniais sprendimais, skatinančią lankytoją stabtelėti ir susimąstyti apie žudynių aukas kaip atskiras asmenybes, būtinybę išsaugoti istorinių įvykių atminimą.
Kaip pažymi jos kuratorius, Kauno IX forto Istorijos skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas, ekspozicijoje „Lietuvos istorijos tragiškas įvykis atskleidžiamas ne kaip šalta SS pulkininko Karlo Jėgerio ataskaitos interpretacija, bet kaip prarastų išskirtinių individualybių įamžinimas“.
Pagrindiniu parodos simboliu pasirinkta saga: eksponuojamas kūrinys, kurį sudaro 9200 sagų, tarp kurių trys – išskirtiniai muziejaus eksponatai, rasti masinių žudynių lauke greta IX forto.
Skirtingų formų bei spalvų sagos ekspozicijos kontekste tampa išskirtinių asmenybių, kurių gyvybės nutrauktos greta IX forto, metafora.
Sagas dengia negesintų kalkių, kuriomis buvo užpilami tranšėjose nužudytų žmonių kūnai, kad greičiau suirtų, imitacija.
Gožiamos, bet neuždengiamos sagos tampa nuoroda į tai, kad Holokausto vykdytojų bandymas nuslėpti nusikaltimo pėdsakus pasmerktas žlugti.
Svarbus naujosios parodos bruožas – „Didžiosios akcijos“ liudininkų atsiminimai, padedantys atkurti tragiškus istorinius įvykius.
Viena iš liudininkių – buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė, kurios išskirtinius įrašytus pasakojimus lankytojai turės galimybę išgirsti apžiūrėdami parodą.
