Mokslu pagrįsta, kad transriebalai (kitaip vadinami riebalų rūgščių transizomerai) maisto gaminiuose gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą, nutukimą, gali turėti žalingą poveikį nėštumui ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat patvirtinta, kad šie riebalai yra 4–5 kartus labiau toksiški, nei sotieji riebalai.
Nors transriebalų kiekis maisto gaminiuose Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningai reglamentuotas, tačiau kai kurios valstybės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus. Nuo 2019 m. prie šių šalių prisijungs ir Lietuva, tai numatyta šiuo metu derinamame teisės akte. Kelerius metus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad beveik pusėje tirtų maisto gaminių transriebalų kiekis buvo didesnis, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Nustatyta, kad rizikingiausi maisto gaminiai vartotojams yra saldainiai, sausainiai, kepiniai, tepieji riebalų mišiniai. Riziką sveikatai kelia šių gaminių sudėtyje esantys iš dalies hidrinti riebalai.
Pasaulinė sveikatos organizacija pataria, kad per parą suvartojamas minėtų riebalų kiekis neturėtų viršyti 1 % paros energijos, t. y. suaugusiam žmogui, kurio su maistu gaunama energija yra 2 000 kcal, patariama suvartoti ne daugiau kaip 2,2 gramo transriebalų.
VMVT vykdytų tyrimų metu buvo ištirti 147 rizikingiausi maisto gaminiai, juose nustatytas transriebalų kiekis. Buvo tiriami saldainiai, sausainiai, konditerijos kepiniai, bandelės, pyragaičiai, vafliai, šakočiai, šaldyta tešla, glaistyti varškės sūreliai, margarinas, tepieji riebalų mišiniai, konditeriniai riebalai, glaistai, margarinas.
Net 48 % tirtų maisto gaminių mėginių transriebalų kiekis buvo didesnis, nei nustatytas kitose šalyse. Maisto gaminiuose, pagamintuose naudojant hidrintus arba iš dalies hidrintus riebalus, transriebalų kiekis svyravo nuo žemiau aptikimo ribos, t. y. <0,05 g /100 g riebalų iki 43,48 g /100 g riebalų.
Didesnis kaip 2 g /100 g riebalų transriebalų kiekis buvo nustatytas 89 % tirtų saldainių, 50 % riebalų ir glaistų, 39 % sausainių, 33 % kitų įvairų kepinių, 27 % pieno gaminių.
„Maisto gaminių gamintojai jau supažindinti su Lietuvoje įsigaliosiančiu reguliavimu. Žinoma, tai sukels tam tikrų iššūkių keičiant gaminių receptūras ir gamybos technologijas, todėl numatytas ir gana ilgas pereinamasis laikotarpis. Mūsų specialistai taip pat yra pasiruošę padėti ir patarti. Šiuo metu vartotojai, norintys išvengti transriebalų maiste, turėtų vengti tų maisto gaminių, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Įsigaliojus teisės aktui, tokių gaminių rinkoje turėtų nebelikti, tad vartotojams pasirinkti bus gerokai lengviau“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.
Šiuo metu didžiausias leistinas transriebalų kiekis maisto gaminiuose reglamentuotas Danijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.
