Šalia Virvyčios upės jau daugiau nei 20 metų įsikūrusi vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė.
Čia ji ne tik augina įvairius vaistinius augalus, surenka ir perdirba vaistines arbatas bei moko šio amato keliolikos žmonių komandą, bet ir iš didelės meilės gamtai puoselėja slėnyje atkurtą natūralią pievą.
Jadvygai svarbiausia, kad augalai būtų užaugę be jokių cheminių medžiagų, visiškai švarūs.
Už gamtai palankų ūkininkavimą Jadvyga Balvočiūtė buvo paskirta viena iš pirmą kartą rengiamo „Gero ūkininko čempionato“ atstovių.
Aštuntą dešimtį skaičiuojanti Jadvyga neslepia – vaistažolės, jų gydomosios savybės ir gamtos teikiama nauda žmogui jai rūpėjo visada.
Rūpėjo taip, kad besidomėdama šia sritimi kadaise pastebėjo, jog nebelieka laiko kasdieniam botanikės darbui. Prieš daugiau nei 20 metų Jadvyga grįžo į savo gimtuosius namus, įsikūrė Gyvolių kaime ir ėmėsi kurti ūkį.
Kadaise čia augo įvairių daržovių, grūdų, buvo auginami keli gyvuliai, Jadvyga vairavo traktorių, tačiau galiausiai veikla išsigrynino į tokią, kuri mieliausia širdžiai.
Šiuo metu ekologiniame ūkyje auginamos įvairios vaistažolės ir kiti naudingi augalai.
Čia pat – gretimai įsikūrusiuose užsiėmimuose verda visas ciklas darbų – čia vaistažolės rūšiuojamos, paruošiamos, džiovinamos, suskirstomos ir supakuojamos, sandėliuojamos, o galų gale parduodamos.
Klientai vaistinių ir tiesiog gardžių arbatų gali įsigyti ir elektroninėje parduotuvėje bei įvairiuose renginiuose, mugėse.
Pati Jadvyga ypač didelį dėmesį skiria tam, ką mėgsta labiausiai – receptų kūrimui. Jos plunksna kasdien raito įvairių arbatų sudėtis ir jų aprašymus.
Mėgstantys ir žinantys J. Balvočiūtės arbatas žino, kad visada gali kreiptis patarimo ir būtent jiems asmeniškai bus sukurta reikiama arbata.
„Nuo mažens domėjausi augalais, prižiūrėjau savą darželį, rinkau sėklas, įvairiuose miestuose pirmiausia traukdavau į botanikos sodus.
Vėliau labai susidomėjau ne tik botanika, bet ir chemija. Taip ir atsidūriau šiame augalų ir gydomųjų jų savybių pasaulyje“, – atskleidžia J. Balvočiūtė.
Neša atsakomybę už parduodamą gaminį
Didelį klientų pasitikėjimą pelniusi vaistinių augalų žinovė tikina nešanti didžiulę atsakomybę už savo kuriamą ir parduodamą gaminį.
Būtent todėl visos vaistažolės ūkyje užauginamos natūraliu būdu, draugaujant su gamta ir pasitelkiant jos galią.
Gamyba taip pat žymima ir tautinio kulinarinio paveldo ženklu, ūkis deklaruojamas ekologinio ūkininkavimo ir „Natura2000“ priemonėms.
„Man visada norėjosi, kad vaistiniai augalai, vaistažolės būtų švarios. Ir žmogus naudotų tikrai patikimas žoles.
Kad tai būtų tikrai tai, kas įvardinta, kad tai būtų šviežia, kad nebūtų meluojamas jų laikymo laikas, kad nebūtų pasenusios žolės, kad būtų užaugintos švarioje aplinkoje, be pašalinių medžiagų, kurios mums kenksmingos“, – pasakoja ekologinio ūkio įkūrėja.
Vaistažolės Jadvygos Balvočiūtės arbatai renkamos ne tik nuosavame ūkyje, bet ir visoje Lietuvoje. Taip pat iš ekologiškų pievų, kuriose nenaudojamos jokios cheminės priemonės.
Žaliava renkama daugiau nei 14 000 ha natūralių pievų. Vaistininkė taip pat bendradarbiauja su gyvulininkystės ūkiais, natūraliai tręšia sodintus vaistinius augalus.
Surenkama net 400 skirtingų pavadinimų augalų. Iš surinktų 2–3 tonų augalų pagaminamos 54 rūšys vaistinių arbatų ir kelios rūšys kasdienių.
Atkūrė natūralią pievą
Viena iš didžiausių Jadvygos svajonių atsikėlus į dabartinį ūkį, buvo atkurti čia pat, Ventos slėnyje plytinčią pievą. Tuomet pieva buvo suarta, čia įvairiuose ploteliuose vyko skirtinga veikla.
Teko ilgai pavargti, kad pieva būtų grąžinta į jai priklausiusios šeimos rankas. Jadvygos pastangomis, jau daugiau nei 20 metų vietoje dirbamos žemės čia plyti natūraliai atsikūrusi pieva.
O pastangos atsiperka rezultatais – čia auga į raudonąją knygą įtraukti augalai, tokie kaip gegužraibės, gegūnės ar šlamuotoji gegužraibė.
Jadvyga tikisi, jog netrukus čia įsikurs ir kitų retų augalų, pavyzdžiui, raktažolės pelenėlės.
„Čia buvo tėvo žemė, tėvelis ją šienaudavo su dalgiu. Ji buvo tokia nuostabi – iš pradalgių pasirinkdavom gegūnių ir kitokių augalų, tarp jų ir daug augalų dabar jau įtrauktų į raudonąją knygą.
Vėl atsikrausčius čia, mano svajonė buvo tą pievą atkurti“, – pasakoja į vaikystės žemę gyvenimo kurti sugrįžusi Jadvyga.
Retus ir saugomus augalus J. Balvočiūtė pati kruopščiai apžiūri, nurodo jų neliesti pjaunant pievą, tad ir dabar, net pievą nušienavus čia iškilę keletas natūraliai aukštų plotelių, kuriuose švelniai saugomi reti augalai.
Pieva šienaujama tik tada, kai augalai išbarsto sėklas.
Jadvyga su pagalba rūpinasi ir kitais širdžiai artimais dalykais – saugo upės šlaitus, pasirūpina, kad jų irimą stabdytų sodinami krūmai ir medeliai, globoja šalimais įsikūrusius paukščius, stengiasi jiems ir kitiems gyvūnams sudaryti saugias sąlygas.
Žinias perduoda kitiems
Viena suktis ūkyje J. Balvočiūtė niekaip nespėtų. Ūkininkė yra surinkusi patikimą 17 žmonių komandą. Ūkyje dirba vaistažoles prižiūrintys ir auginantys darbuotojai, agronomė.
Vaistažoles džiovina, ruošia, pakuoja dar būrelis patikimų žmonių. Specialiai apmokyta rinkėjų komanda vaistažolių rinkimo metu pabyra po visą Lietuvą.
Nemažai Jadvygos darbuotojų – vietiniai ar gretimų miestelių gyventojai. Su bendruomene ūkininkė stengiasi palaikyti gerus santykius, dalyvauja įvairiose šventėse, skaito paskaitas apie augalų reikšmę, dalinasi patirtimi. Ūkyje laukiamos ir įvairios ekskursijos ar net stovyklos.
Jadvyga atskleidė, jog ūkyje labai laukiami savanoriai. Ji mielai pasidalins savo žiniomis ir panorusius pagelbėti aktyviuoju metų laiku išmokins pažinti ir tinkamai surinkti vaistinius augalus.
Video:
Ūkininkė Jadvyga Balvočiūtė yra viena iš penkių „Gero ūkininko čempionato“ atstovių. Jeigu jums patiko jos veikla ir pasaulėžiūra, atiduoti savo balsą už Jadvygą galite čia.
Parengė Eglė Ruškutė-Klimavičienė
Už straipsnio turinį atsakomybę prisiima autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.
„Gero ūkininko čempionatą“ kartu rengia LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ partneriai: Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ Baltijos aplinkos forumas.
Laba diena, paskaičius tokį gražų straipsnį ir labai apsidžiaugiau, kad yra tokių nuostabių ir gerų žmonių norinčių padėti kitiems. Turiu vieną bėda, ant kojų blauzdos pradėjo tekėti limfa ne daug bet lašą, keliuose vietose atsirado tropinės žaizdeles, jos dar mažos, bet norėčiau jas uzgydyti, gal gaminate kokį tepaliuka tropinių žaizdų gydymui. Man 70 metu, prieš daugelį metų mes su zolininkes pagamintų tepaliuku uzgydeme mamai tropinė žaizda. Bet tai buvo jau lai labai senai.