„Okupantai nužudė Juozą Lukšą, bet tik nuo mūsų pačių priklauso ar sugebėsime apsaugoti jo garbingą atminimą. Šiandien visa tai, ką mums paliko Juozas Lukša-Daumantas, yra mūsų rankose. Šie palikimai mus įpareigoja pasakoti apie rezistencinės kovos istoriją taip, kaip ją matė pats Juozas-Lukša Daumantas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, antradienį dalyvaudamas Juozo Lukšos-Daumanto skvaikštės atidarymo iškilmėse Vilniuje.
Minint Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines, Vilniaus Apkasų ir Tuskulėnų gatvių sankirtoje atidaryta nedidelė šio partizano vardo aikštė. Netoli naujosios J. Lukšos-Daumanto vardo aikštės Žirmūnuose veikė partizanų štabas, kuriame dažnai lankydavosi pats J. Lukša-Daumantas.
„Vila buvo gana erdvi. Pirmame aukšte du butai po keturis kambarius, o pastogėje dar buvo nepabaigtos įrengti mansardos patalpos. Vienas didesnis butas buvo man paskirtas, o kitame turėjo įsikurti nuo pavasario kažkoks Erelio pažįstamas Kadišius“ – savo prisiminimuose apie visai netoli atidarytos aikštės veikusį partizanų štabą yra rašęs pats J. Lukša Daumantas.
Pasak ministro A. Anušausko, su J. Lukša siejama ne tik ši vieta, bet ir daugybė pačių įdomiausių istorijų, kurios pateko į Lietuvos partizanų istorijos aukso fondą: prasiveržimas pro geležinę uždangą, grįžimas į Lietuvą pačiu nepalankiausiu metu, agentų demaskavimas ir partizanų vadų išgelbėjimas nuo išdavystės.
„Ne veltui Juozas Lukša-Daumantas Prancūzijoje buvo vadinamas Adomu Mickevičiumi. Jis rašė laiškus, prisiminimus, kurie ne tik šiandien, bet ir tuomet buvo itin vertingi rezistencinės kovos atminimo ženklai. Jo rašyti laiškai ir atsiminimai išeivijoje tapo pirmaisiais ir svarbiausiais šaltiniais apie partizaninį pasipriešinimą. Už jo išskirtines savybes ir nuopelnus rezistenciniam judėjimui – partizano nekentė okupantai, kurie nepaprastai džiaugėsi sunaikinę vieną iškiliausių mūsų rezistencijos dalyvių“, – sakė A. Anušauskas.
„Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Todėl džiaugdamasis Vilniaus miesto iniciatyva pavadinti šią aikštę Juozo Lukšos-Daumanto vardu sveikinu visus čia susirinkusius šia ir Lietuvos kariuomenės dienos proga, ir raginu nesustoti, nes mūsų visų pareiga pasakoti istoriją ateities kartoms“, – pridūrė ministras.
Pagarba Juozui Lukšai-Daumantui.
_______________________________
Lietuviškai aikštė, o ne square (kveras).
Kelis šimtus metų klestėjo rusenimas, o dabar anglėjimas bjauroja Lietuvą.
L blogai
Teisingai, po galais.
Skveras – (angl. square – kvadratas, stačiakampis) – nedidelis apželdintas gyvenvietės ar miesto aikštės, gatvės plotas.
Nesuprantu . Kas nutiko Vilniaus tarybai. Naikino viską , kas susiję su kovotojais už Lietuvą. K. Škirpa, J. Noreika ir staiga atsivertimas. Atsiranda Juozo Lukšos – Daumanto aikštė. Negi nustojo bijoti Fainos K.?