Seimui pristatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis būtų uždrausta auginti, veisti ir žudyti ūkinius gyvūnus dėl jų kailių.
Pataisas pristačiusi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, kad tokios fermos draudžiamos daugelyje Europos Sąjungos valstybių, o šiuo požiūriu mes tampame trečiąja šalimi, nes uždraudus šią veiklą Nyderlanduose, verslai persikėlė pas mus.
Projekto iniciatoriai teigia, kad dabar kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės. Be to, pasak jų, kanadinių audinių ūkiai kelia grėsmę visuomenės saugumui, nes šie gyvūnai perneša COVID-19, kyla rizika naujiems protrūkiams ir židiniams.
„Kailinių žvėrelių auginimo veikla užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys naudojasi daugeliu mokestinių lengvatų: pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, akcizų mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą.
Kailiai, kitaip nei kita žemės ūkio produkcija, yra prabangos prekė, ji realizuojama pasaulinėje rinkoje (importo apribojimai šiai sričiai įtakos nedaro), todėl kyla abejonių, dėl lengvatų kailinių žvėrelių augintojams taikymo tikslingumoׅ“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Pataisomis numatoma žvėrelių augintojams skirti pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat kompensacijas už šios veiklos nutraukimą būtų mokamos tik toms įmonėms, kurios savo veiklą bus įregistravusios iki 2022 m. sausio 1 d.
Šiuo metu tokia veikla Lietuvoje nėra draudžiama. Dabar šalyje auginama apie 1,5 mln. kanadinių audinių, per metus užauginama apie 44 tūkst. šinšilų.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė – 28.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu priskirtame Aplinkos apsaugos komitete, papildomu – Kaimo reikalų komitete. Šiuo klausimu taip pat nutarta prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti IV (pavasario) Seimo sesijoje.
