Pirmadienis, 16 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Žmogaus teisės: kas tai ir kodėl?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2021-11-19 19:53:04
435
PERŽIŪROS
8
Marius Kundrotas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žmogaus teisės, kaip ir bet kuri kita sąvoka, interpretuojamos įvairiai. Šiandien mūsų visuomenėje verda karšti ginčai, kas svarbiau – šeimos autonomija ar vaiko teisės, teisė į gyvybę ar teisė spręsti savo nėštumo klausimą, tautos teisė į savo valstybę ar asmens teisė pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir pilietybę.

Taip pat skiriasi nuomonės, kur brėžti ribą tarp vieno asmens teisės pačiam pasirinkti savo sveikatos priežiūros būdą ir kito asmens teisės išvengti užkrato, tarp vieno asmens teisės skleisti savo įsitikinimus ir kito asmens teisės išvengti agresyvios propagandos.

Pagrindiniuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisiniuose ir politiniuose dokumentuose iš esmės sutariama dėl tokių žmogaus teisių, kaip teisė į gyvybę, orumą, asmens autonomiją, tikėjimo ir pažiūrų, žodžio ir susirinkimų, draugijų ir nuosavybės teisės. Deja, net ir šios teisės interpretuojamos skirtingai.

Pavojingiausias būdas aiškinti žmogaus teises – tai jų kildinimas iš visuomenės susitarimo. Komunistinės, fašistinės, islamistinės visuomenės šiuo klausimu turėtų, ką pasakyti, ir vargu, ar jų sutarimas būtų priimtinas kitoms visuomenėms ar atskiriems asmenims jų pačių šalyse.

Šiandien linkstama pagrindines žmogaus teises kildinti iš jo prigimties, bet jei žmogus – tik materialių dalelių sankaupa, jis turi tiek pat teisių, kiek akmuo. Žmogaus teisių kildinimas iš jo gyvasties – jau daug rimčiau, bet šiuo atveju tektų visiškai sulyginti žmogaus ir gyvūno teises. Gyvūno vartojimas maistui, aprangai ar net jo laikymas nuosavybės statusu turėtų būti uždrausti.

Regis, belieka grįžti prie žmogaus teisių idėjos pradininkų, kurie žmogaus teises kildino iš Dievo – kad ir kaip Jis būtų vadinamas. Iš Dievo kylanti žmogaus dvasia, turinti intelektą, moralę ir tęsianti dieviškąjį kūrybos procesą – bene vienintelis pagrįstas motyvas išskirti žmogų iš viso likusio gamtos pasaulio.

Tai bent šiek tiek sudėlioja į vietas ir praktinius žmogaus teisių prioritetus, nes teisė į gėrį tampa aukščiau teisės į blogį.

Ar apskritai galima pripažinti teisę į blogį? Tam tikrose ribose, ko gero, taip. Jei paneigtume žmogaus teisę klysti ar net sąmoningai nusidėti, laisvė liktų tik teorinė. Žmogus turi teisę valgyti ar gerti kenksmingus produktus, laikytis jam pačiam kenkiančių pažiūrų ar gyvenimo būdo, bet tik tol, kol išvengiama žalos kitiems žmonėms ar apskritai – gyvajai gamtai.

Dėl šių priežasčių teisė skleisti religiją, net ir pačią egzotiškiausią, vertintina visai kitaip, nei teisė skleisti hedonistinį gyvenimo būdą. Dauguma religijų, su itin retomis išimtimis, įkvėpta kilnios tiesos ir gėrio paieškos. Hedonizmo motyvas – visiškai priešingas: tai – savanaudiškas malonumo siekis. Taigi, žmogus turi teisę pats būti hedonistu, kol tai – tik jo paties reikalas, bet hedonistinio gyvenimo būdo propagavimas jau turėtų likti už teisės ribų.

Dar labiau sukonkretinant, asmuo, turintis teisę rinkti valdžią ir ginti valstybę savo gyvybe, turi teisę išgerti taurę vyno ar bokalą alaus. Bet vargu, ar tai turėtų būti reklamuojama. Lygiai taip pat toks asmuo turi teisę rinktis savo lytinio gyvenimo būdą, bet tokie būdai, kurie išeina už prigimtinės, dieviškos gyvybės kūrimo misijos ribų, turėtų ir likti privačioje erdvėje, be viešinimo ir tuo labiau – be teisės į reklamą.

Šiuo aspektu tikėjimo ir pažiūrų laisvė nėra tolygi žodžio, draugijų ir susirinkimų laisvei. Tikėti ir mąstyti kiekvienas turi teisę be jokių ribojimų, taip pat ir teisę elgtis pagal savo įsitikinimus ir pažiūras, kiek tai apsiriboja privačia erdve. O štai žodžio sklaida, vieši renginiai, taip pat – organizacijų kūrimas ir veikla bet kurioje visuomenėje vienaip ar kitaip ribojami.

Pavyzdžiui mūsų visuomenėje draudžiama komunistinių ir nacistinių pažiūrų sklaida, atitinkami susirinkimai ir draugijos. Tad svarstytinas ir kitų kraštutinumų draudimas. Ne tik tautinėje ar socialinėje, bet ir liberalioje stovykloje esama ir nuosaikių, ir kraštutinių, destruktyvių srovių.

Nėra beribė ir nuosavybės laisvė. Daugelyje šalių ji ribojama tiek gamtosaugos, tiek socialinio teisingumo aspektais. Teršti gamtą savo sklype ar išnaudoti darbuotojus savo įmonėje nėra teisė.

Atskiras klausimas – asmens autonomija. Kur ji prasideda ir kur baigiasi? Ar asmuo turi teisę atsisakyti sveikatos apsaugos priemonių, užsikrėsti pavojinga liga, o po to užkrėsti kitus? Ar turi teisę girtauti, vartoti narkotikus, o paskiau tapti našta savo artimiesiems arba visuomenei? Pagaliau, ar moteris turi teisę nutraukti nėštumą ir nužudyti savo kūdikį?

Pirmasis atvejis reikalauja tikslių faktų ir loginio mąstymo. Tai – mokslo klausimas, kurį derėtų skirti nuo propagandos. Jei aptariamos sveikatos apsaugos priemonės tėra eksperimentinės ir dar su žalingų poveikių tikimybe, tai asmuo turi visokeriopą teisę jų atsisakyti.

Antrasis atvejis apima ir mokslo, ir moralės aspektus. Žinoma, kad vienas bokalas nėra girtavimo požymis. Kalbant apie narkotikus – kiekvienos narkotinės medžiagos grėsmingumas priklausomybės požiūriu turi būti objektyviai įvertintas mokslo.

Moralinis aspektas šiuo atveju būtų toks, kad sąmoningai susiluošinęs ir našta kitiems tapęs asmuo turėtų bent iš dalies padengti nuostolius, kad ir gydymo. O itin žalingų ir priklausomybę keliančių medžiagų platinimas turi būti griežtai baudžiamas. Siekis jas dekriminalizuoti taip pat vertintinas kaip nusikaltimas.

Pagaliau, trečiasis atvejis – grynai moralinis. Joks gamtos mokslas nėra pajėgus nubrėžti ribą, kur prasideda ir kur baigiasi žmogiškoji esybė. Jei šiandien sakome, kad kelių savaičių gemalas dar nėra žmogus, tai rytoj lygiai taip pat pagrįstai galėsime sakyti, kad gimęs kūdikis, iki išmokdamas kalbėti ir savarankiškai mąstyti, dar nėra visavertis žmogus.

Tokių kalbų jau girdėti. Visi bandymai graduoti žmonių teises į gyvybę, išskyrus kitų žmonių gyvybės ar orumo gynybą, baigdavosi tiktai tragedijomis.

Žmogaus teisė į gyvybę – tai visų teisių teisė, visų kitų teisių sąlyga. Tad ji – aukštesnė už teisę atsisakyti atsakomybės už savo pačių pasirinkimus, šiuo atveju – lytiškai santykiauti. Nebent klausimas kiltų dėl nėščiosios gyvybės ar orumo – lytinės prievartos atveju. Apie tai bent jau galima diskutuoti, bet kitais atvejais moralinis įstatymas vargu, ar palieka daug erdvės diskusijai.

Pagaliau, žmogaus teisės vargu, ar pagrindžiamos be bendros pagarbos gyvybei. Žinoma, gyvūnų teisės nėra tolygios žmogaus teisėms. Gyvūnų intelektas, tad atitinkamai ir moralė, nėra tolygūs atitinkamoms žmogaus savybėms. Tačiau gamta, o pirmiausiai – gyvoji jos dalis, yra antrinė šventybė, kylanti iš ją kuriančio Dievo.

Diskutuotina pati sąvoka „gyvūnų teisės“, nes teisės, paprastai, eina kartu su pareigomis. Net kūdikio pareigos yra numatomos perspektyviai, tai – pareigos, kurias, atėjus laikui, šis žmogus atliks. Bet galima kalbėti apie gyvūnų gerovę, apimančią pagarbą gyvybei tiek, kiek tai suderinama su būtinaisiais žmogaus poreikiais.

Vienas atvejis naudoti gyvūnus maistui, visai kitas – vartoti juos prabangai. Prabangūs kailiai ar žiaurūs žaidimai – koridos, gaidžių peštynės, grindų skerdynės – nėra gyvybinė būtinybė. Pirmasis atvejis reiškia tuštybę, antrasis – sadizmą. Dėl to kultūringoje, civilizuotoje visuomenėje tai turėtų likti už įstatymo ribų.

Apibendrinant – privataus gyvenimo teisė objektyviai yra beribė, kol ji apsiriboja privačia erdve. Šioje erdvėje žmogus turi teisę rinktis ir gėrį, ir blogį. Viešoje erdvėje galioja kitas pasirinkimas – tarp skirtingų kelių, ieškant objektyvaus gėrio.

Todėl diskusija tarp skirtingų religijų, kultūrų, politinių srovių, išskyrus kraštutines ir destruktyvias formas, yra sveikintina. Blogio pasirinkimas viešoje erdvėje leistinas tik tada, kai jis leidžia išvengti didesnio blogio. Tokiems atvejams priskirtini ir tam tikri žmogaus teisių ribojimai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės?
  2. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
  3. M. Kundrotas. Kai jie ateina tavęs
  4. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  5. M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra
  6. M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė
  7. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
  8. M. Kundrotas. Ar išgelbėsime šeimas iš pragaro?
  9. M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  10. M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę?
  11. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  12. M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu?
  13. M. Kundrotas. Vaikų atiminėjimo sistema: kas už jos slypi?
  14. M. Kundrotas. Apibendrinimų drama. Kas išgelbės asmenybę?
  15. M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Žemyna says:
    4 metai ago

    Tai, ką matome, kas triukšmingai save demonstruoja, visus kitus ignoruodamas, yra ŽT farsas.

    Atsakyti
  2. Romas says:
    4 metai ago

    Kalbasi du peliukai:
    – Mauzeri, artu jau paskiepitas?
    – Ne.
    – Kodėl?
    – Tai, kad su žmonėmis bandymai dar nebaigti.
    Va tokia padėtis dabar su teisėmis.

    Atsakyti
    • Vidmantas says:
      4 metai ago

      🙂
      Šposai, bet iš tikrųjų tai reikia kaip tai gintis nuo tos pandemijos, ar ne?

      Atsakyti
      • Global-Kapitalistas says:
        4 metai ago

        Vid – reiškia vydėti. Man – vyras, arba protas. Pats ir spręsk.

        Atsakyti
        • Vidmantas says:
          4 metai ago

          Vidmantas (02.04), Vidmantė – lietuvių: vid- (iš-vydo) + mant- (mantus „sumanus“)

          Atsakyti
  3. Reikės advokatų? says:
    4 metai ago

    Arba vieno bendro visiems -.
    Pamačiusi sąskaitą už šildymą vos neapalpo: šio miestelio gyventojai tapo Lietuvos rekordininkais
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/pamaciusi-saskaita-uz-sildyma-vos-neapalpo-sio-miestelio-gyventojai-tapo-lietuvos-rekordininkais.d?id=88683383
    Už 50 m2 buto šildymą žmonės gavo sąskaitas nuo 130 iki 160 €. Spalio mėnesį, kai dar nė šalčių nebuvo!
    Šiuos – antruosius pandemijos metus, kai tokia infliacija, tiekimo triktys ir pan., tikriausiai galima laikyti nenugalimos jėgos (force majeure) metais? Ką turi rinktis 90-mečiai – nepirkti vaistų ir maisto, ar šildymo nepirkti? Juk net išdėstyti skolą jiems ne išeitis. Tai gal tapti benamiais?. Tai bus dar vienas Lietuvos Ginesos rekordas – tokio skaičiaus naujų benamių tūkstančiui gyventojų per metus nieks nebus pasiekęs!
    …………….
    O kitapus Seimo sienų….-
    Kitąmet gali didėti ne tik parlamentarų, bet ir kitų biudžetininkų algos
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/kitamet-gali-dideti-ne-tik-parlamentaru-bet-ir-kitu-biudzetininku-algos.d?id=88692645

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Žemynai nusiraminimui 🙂 šiek tiek iš liberalų sąjūdžio programos:
      „4. Mažinsime mokesčius, taip palikdami daugiau pinigų žmogui ir šeimai.
      5. Per ketverius metus GPM sumažinsime iki 15 proc. Numatysime kompensacinius mechanizmus
      savivaldybėms – GPM mažinimas neturi vykti savivaldybių sąskaita.
      6. PVM būtiniausiems maisto produktams mažinsime iki 5 proc., taip per puse sumažinsime apsipirkimų užsienyje skaičių.
      7. Papildomai sukursime 30000 darbo vietas kuriančių vienetų, kiekviename iš jų įdarbinant bent po 5 žmones.
      8. Per ketverius metus didelės vertės TUI skaičius – 100 naujai pritrauktų projektų, o kasmet atsidarytų bent po 500 startuolių.
      9. Valdininkai kontroliuos valstybinį turtą, kuris duotų bent 9 proc. grąžą. Maksimaliai apribosime valstybės konkuravimą su verslu.
      10. Kasmet iš šešėlio ištrauksime po 300 mln. eur. Kova su šešėliu neturi tapti perdėta administracine
      našta, iki 9 proc. mažinsime PVM statybų sektoriuje.“

      Atsakyti
  4. Žaidžiame? says:
    4 metai ago

    Leidžiama žaisti demokratiją
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/leidziama_zaisti_demokratija/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Kupolė. Mėnulis tikras tėvas jo apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Aleksandras Nemunaitis Europos parlamento salė balsavimas

A. Nemunaitis. Ar Europos parlamentas peržengė ribą?

2026 02 14
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Teroristas, vardu Ha Šem

2026 01 24
2025 m. Laisvės premija įteikta Tomui Šernui

2025-ųjų metų Laisvės premija įteikta Tomui Šernui

2026 01 13
Vėliavos diena 2026 ir smurtas prieš vėliavą

J. Nedzveckas. Trispalvės paminėjimas – laisvės ir nelaisvės erdves kartais skiria vos keli žingsniai

2026 01 02
„Laisvas“ žodis ir Sąjūdis

G. Jakavonis. „Laisvė“ nuo Eurikos Masytės iki Rūtos Meilutytės

2025 12 23
Eglė Bučialytė, mitingas „Už laisvą žodį“

M. Kundrotas. Darkart apie chaltūros sąjūdį

2025 12 20
LHG 50: Helsinkiečiai pralaužia ledus

LHG 50: Helsinkiečiai pralaužia ledus

2025 12 06
Prezidentas Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis. Vienybė mums reikalinga kaip niekad, kad mūsų namuose būtų garbinga taika

2025 11 21
Alvydas Medalinskas

A. Medalinskas. Apie Ukrainos tragediją: dvi Ukrainos pusės

2025 11 12
Laisvės gynėjų diena

Laisvės premiją siūloma skirti Tomui Šernui

2025 10 25

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Kupolė. Mėnulis tikras tėvas jo apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • . . . apie Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

Lietuvos prezidentas su Vokietijos Kanclere A. Merkel aptarė vadinamą „nelegalių migrantų krizę“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai