Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo jau nuo kitų mokslo metų nejungti 5-8 klasių, formuoti tokio dydžio baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų, stiprinti mokyklų tinklą pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių.
Ministerija šiandien pristatė mokyklų tinklo stiprinimo kryptis, kurios padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Pokyčiai taip pat leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir uždirbti daugiau.
Siūlymas bus pateiktas Vyriausybei
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teiks Vyriausybei siūlymą dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo. Taisyklėse siūloma keisti kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1-10, III gimnazijos klasės.
Pakoregavus taisykles, šalyje neliktų jungtinių 5-8 klasių, tik dvi gretimas klases būtų galima jungti 1-4 klasėse. Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.
Nuo 2024-2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę privalėtų mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026-2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.
„Šie pokyčiai brendo dešimtmečius, nebegalime ilgiau delsti, rūpintis vaikų ateitimi turime jau dabar. Apie šių sprendimų būtinybę nuolat priminė tiek mūsų šalies mokinių pasiekimų rezultatai, tiek tarptautinių organizacijų rekomendacijos. Lietuvoje negali likti 5-8 jungtinių klasių.
Gimnazijose būtina sutelkti motyvuotus pedagogus ir užtikrinti galimybę mokiniams pasirinkti ir aukščiausiu lygiu mokytis jiems svarbius dalykus. Mokytojams turime sudaryti sąlygas gauti orų atlyginimą, o mokykloms – pritraukti mokytojus.
Šiuos klausimus palaipsniui padės išspręsti siūlomi pakeitimai, kurie veda svarbiausio tikslo link – visi vaikai privalo turėti lygiavertes ugdymo sąlygas, nesvarbu, kur gyventų. Nuoširdžiai tikiu, kad šie sprendimai suteiks galimybę tūkstančiams vaikų siekti geresnio išsilavinimo ir, baigus mokyklą, pasirinkti norimą gyvenimo kelią“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Dabartinė tvarka riboja mokinių galimybes
Daugiau nei 3700 vaikų Lietuvoje vis dar mokosi jungtinėse klasėse: 5–8 klasėse – apie 1200 vaikų, 1– 4 klasėse – apie 2500 vaikų. Dabartinės taisyklės leidžia pradinėse klasėse į vieną jungti 1-4 klasėse besimokančius mokinius, 5-8 klasėse galima jungti po dvi gretimas klases. Gimnazijose gali veikti po vieną vidutinę (12-20 mokinių) III-IV klasę, o tai riboja mokinių galimybes rinktis norimus dalykus.
Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kuriose mokosi iki 8 mokinių.
Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) rezultatai rodo ryškius atotrūkius tarp miestelių ir kaimų bei didžiųjų miestų mokinių pasiekimų. Mažose gimnazijose, kur suformuojama tik viena III klasė, mokiniai turi ribotas galimybes rinktis dalykus, kuriuos nori mokytis išplėstiniu lygiu ir kurie reikalingi stojant į aukštąsias mokyklas.
Dažniausiai nukenčia tikslieji ir gamtos mokslai. Kiekvienais metais mažėja vaikų, kurie renkasi laikyti chemijos, fizikos egzaminus. Mažesnėse mokyklose yra sudėtinga mokytojams užtikrinti pakankamą darbą krūvį ir pilną etatą.
Lėšos kitiems metams numatytos biudžete
Taisyklių pakeitimams įgyvendinti ir jiems paskatinti per trejus metus planuojama skirti iš biudžeto apie 49 mln. eurų. Apie 26 mln. eurų kainuotų nauji autobusai, savivaldybėms skatinti būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir naujiems mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.
2022 m. valstybės biudžeto projekte mokytojų kaitai ir mokytojų pritraukimo į mokyklas reikmėms numatyta 3 mln. Eur, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai skatinti – 5 mln. Eur, geltoniesiems autobusiukams pirkti – 6 mln. Eur.
Per artimiausius mėnesius planuojama parengti šių lėšų skyrimo savivaldybėms kriterijus ir tvarką. Šiuo metu formuojama darbo grupė, į kurią bus įtraukti savivaldybių, profsąjungų, mokyklų ir ministerijos atstovai. Taip pat vyks pokalbiai su savivaldybėmis ir bus ieškoma sprendimų, kaip būtų galima tobulinti mokinių pavėžėjimo sistemą.
