Atsižvelgusi į gautas pastabas ir kitų šalių patirtį, Aplinkos ministerija apskritai atsisako automobilių registracijos mokesčio, palikdama tik kasmet mokamą automobilių taršos mokestį. Kas antras šalies vairuotojas (54 proc. savininkų) metinio taršos mokesčio mokės ne daugiau 100 eurų.
Visa apimtimi automobilių taršos mokestis pradės galioti tik 2025 metais.
Taip pat keičiama mokesčio lengvatų struktūra. 50 proc. lengvata bus taikoma piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams, neįgalų asmenį prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų amžiaus sulaukusiems automobilio savininkams. Nuo taršos mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Nors mokesčio įsigaliojimo data planuojama 2023 m. sausio 1 d., visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 m. gruodžio 31 d. mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.
Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė atkreipia dėmesį, kad pereinamasis laikotarpis sudaro patogias sąlygas pasikeisti automobilius į mažiau taršius ir reikšmingai sumažinti mokesčio sąnaudas arba išvis jo nemokėti. Be to, valstybė gyventojų pasirinkimą keisti savo transporto priemones į mažataršes toliau rems subsidijomis iš Klimato kaitos programos.
„Po viešųjų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarėme, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones, kad visi kolektyviai mažintume automobilių sukeliamą taršą ir gyventume švaresnėje aplinkoje.
Kartu automobilių savininkams suteikiame daugiau laiko pasiruošti ir priimti racionaliausią sprendimą, nes automobilių tarša visa apimtimi bus apmokestinta tik 2025-aisiais“, – sako Gintarė Krušnienė.
Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausys nuo transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio.
Mokestis atitinkamai didės pagal automobilio taršos parametrus – išmetamo anglies dioksido vertę (kurios bazinis tarifas dvigubinamas kompensuojant dėl naikinamo registracijos mokesčio prarastą poveikį) ir oro taršos koeficientą (variklio „Euro“ standartą). Kaip ir anksčiau, lieka tos pačios neapmokestinamo anglies dioksido grindys – tai yra 130 g/km, vėliau jos kasmet bus žeminamos.
Suderintą ir atnaujintą Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą Vyriausybė svarstys ateinantį trečiadienį, vėliau dėl jo balsuos Seimas. Visos mokesčio įplaukos pagal įstatymą bus naudojamos Darnaus judumo fondo priemonėms.
Lietuva ir Estija – paskutinės dvi Europos Sąjungos valstybės, kurioje iki šiol netaikomas metinis (naudotojo) mokestis.
Na ką “pensininkai”. Ateina senjorinis mokestis – dedam pinigėlius “pančiakon” . Nes mes valstybės ramstis. O mūsų valstybė parems EU (vokiečių, prancūzų, švedų auto gamintojus).
Turtingiems tas mokestis bus nulis, nusispjauti ar nusišnypšti dėl jo dydžio. Aišku, nesilaikant asmens higienos reikalavimų. Nepasiturintiems – eilinė bėda, eilinė įtampa, dar vienas gudobelės buteliukas. Praraja tarp turtuolių nemirtingųjų ir eilinių mirtingųjų dar labiau padidės. Ak, tiesa, katalikybė aukština neturtą ir skatina paklusnumą. Mes eisime į dangų, o vagys/kyšininkai – į pragarą. Cha-cha-cha, oi, kaip palengvėjo!
Bemoksliai valstybės valdyme – didelė nelaimė žmonėms.Visokio plauko teisininkai,agronomai,istorikai ir visi kiti panašaus išsilavinimo veikėjai sulindę per partijas ir pažintis į ministerijas ir kt. kurpia įstatymus mažai paremtus elementaria logika. Milijonai skiriami ne gamykloms statyti,o antraeiliams reikalams. Štai nutiestas naujas vietoj dar pakenčiamo kelio,kuriam išleisti trys milijonai eurų. Čia galėjo būti pastatytas fabrikėlis aprūpinęs vietos gyventojus darbu, o senas asfaltu dengtas kelias galėjo palaukti geresnių laikų. Vaizduotės stokojantys veikėjai skuba su “draugeliais” kuo skubiau “įsiSAVINTI” valstybės pinigus nes nesugeba nieko geriau. Mūsų išrinktieji turėtų pirmiau suteikti žmonėms gerus darbus,o vėliau pagalvoti apie mokesčius.
Bemoksliai valstybės valdyme – didelė nelaimė žmonėms.Visokio plauko teisininkai,agronomai,istorikai ir visi kiti panašaus išsilavinimo veikėjai sulindę per partijas ir pažintis į ministerijas ir kt. kurpia įstatymus mažai paremtus elementaria logika. Milijonai skiriami ne gamykloms statyti,o antraeiliams reikalams. Štai nutiestas naujas vietoj dar pakenčiamo kelio,kuriam išleisti trys milijonai eurų. Čia galėjo būti pastatytas fabrikėlis aprūpinęs vietos gyventojus darbu, o senas asfaltu dengtas kelias galėjo palaukti geresnių laikų. Vaizduotės stokojantys veikėjai skuba su “draugeliais” kuo skubiau “įsiSAVINTI” valstybės pinigus nes nesugeba nieko geriau. Mūsų išrinktieji turėtų pirmiau suteikti žmonėms gerus darbus,o vėliau pagalvoti apie mokesčius.