Vėlinės. Kokiais kultūriniais-religiniais pasakojimais jas beapipintume – tai savo esme apmirštančios žemiškos gamtos šventė.
O mes savo gyvenimus tik pasimatuojame šiais pasikartojančiais apmirimais nebyliai vildamiesi dar ne vieno jų atsikartojimo, jei ne Žemėje, tai pasakiškose Dausose.
Gyvybė gamtoje užgimsta kai viršdangiškosios šviesos strėlių spinduliai perveria Motinos Žemynos kūną.
Dygsta želmuo, stoja kūnu žmogus, kuriame jungiasi du didieji Pasaulio pradai – medžiaga ir šviesa – kūnas ir dvasia.
Kiek ant žemės žmonių – tiek ant dangaus žvaigždžių; žmogus gimsta – žvaigždė užsižiebia, žmogus miršta – žvaigždė gesta, krenta.
Žvaigždės – angelės kietame dangaus skliauto lukšte.
Pro jas smelkiasi ir sklinda antdangiškųjų Dausų amžinoji šviesa, pasiekusi žemiškus kūnus įsikūnijanti, kad prikeltų juos gyvenimui, augimui ir brandai.
Gyvenimas – viršdangiškosios šviesos įsikūnijimas.
Kai viršdangiškosios šviesos srauto siūlas nutrūksta – žvaigždė užgęsta – kūnas krenta ant žemės, dvasia – grįžta į Dausas.
Mirtis – viršdangiškosios šviesos išsikūnijimas.
Vilnele bėk į Viliją, o Vilija – į Nemuną
Sakyk, Tėvynę mylime labiau mes už gyvenimą
Jonai, tik tą laiko minutę turiu aš adresu, kai į buto duris pasibels tie, kurie turi laiko mit ętam kad padarytų rytoj laiko mintį, kade satų jūsų lauko uraktui lako tarė minti kad titik ytoj ūsvnes galt patvrtnti jų mintį laiko ūsynsu laikui taisyti, kad tik rytoj jų laiko žmones taikyti gali laiko mini tį kad šeimoje, kurį laiko mano šeimos žmones kad jie sprgdins mano lauko durų apačioje laikomą sprgmenį kai išeiste už durų į lauko duris įdėtą trimis laiko kalbomis į dėtą bombą jus laiko tiek nepagaunamą laiką galėjusių turėjusių laiko skrynią laikytą nepavejamą vejjagalutinai šiam velniui pailktą jų laikui skrynią kuri gaglbūt ryte spręsti rytoj kai durų akyse rytoj pasrodys kai jų šeimos laiko lango srtyje tai pasirodys jų nomene tik dabar pasilėpusią Lenkijos laiko domene matytą jų laikų žmoną Kaune Gintarę Sinkutę su žmon laiko žmoną lakominti tvirtinti ančią kat tik ji ryto žmoną pasiųs dukterį atsiimt laiko skrynią turi laiko rytoj laidoj durų atidarymo laiko skrynia kai taip išiks ir jūsų gyvybės laiko žmones perspės dyrų laiko rakto sėdmenija įdėjo to laiko skrynią, kuri turi ir dabar rakto spyną kuri turi jo laiko žmonių šeimose įdėtą sprogmenį šio laiko žmoną pamatyti laiko spynoje , išaušus , kai eis į darbą ar darbą kitur numatome spynąi skirtą aitidaryti laiko spyną Padėten kurai laiko vietos langą pavyko pamtyti tie lako dėkle laikančią moterį kai jų laiko nuomone jie turi skruynią laikytiskrynią paslaptyje kai laiko dryhe iš vys tą patį, kuris Lankijoje jau turitokių raktų rinkinį kurį gali prtaikyti
Žodis dausos labai artimas žodžiui dievas, tiksliau jo indo-europietiškos prokalbės žodžiui Deus.