Spalio 28 d. salantiškiams sakralioje vietoje – ant Gaidžio kalno, prie senųjų pilkapių, vyks ramus muzikinis vakaras protėviams atminti, kurio metu bus pristatomas dviejų menininkų – Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko – muzikinis projektas „Tykumos“ (čia).
Vis dažniau galima pastebėti naują prasmingą Vėlinių (Ilgių) minėjimo būdą – Ilgių žygius ir panašius bendruomeninius susibūrimus, kurių tikslas – pagerbti protėvius, kovotojus už Lietuvos laisvę, prisiminti svarbias Lietuvos istorijos akimirkas, o taip pat – pabūti su nurimusia gamta.
Pavyzdžiui, Žemaitijoje esančiuose Salantuose vietos kultūrininkų sumanymu šiemet vyksta net trys Vėlinių (Ilgių) renginiai gamtoje.
Spalio 29 dieną netoli Salantų esančiame Laivių archeologiniame komplekse vyks susitikimas su kuršių genties rekonstrukcijos klubu „Pilsots“ ir vyrų folkloro grupe „Tankuojis“ (čia).
Spalio 30 d. Salantų – Grūšlaukės apylinkėse laukia pėsčiųjų žygis „Kardo rinktinės partizanų takais“ (čia).
Aukštaitijoje ir Vilniaus apylinkėse trys Vėlinių (Ilgių) žygiai šiemet jau įvyko. Spalio 23 dieną Vilniaus ir Devyniaragio romuvos kvietė švęsti Ilges ant Melagėnėlių pilkapių Švenčionių rajone.
Spalio 23–24 dienomis Vilniaus universiteto žygeivių klubas surengė tradicinį naktinį Ilgių/Vėlinių žygį į Žeimenos mišką. Jo metu uždegtos žvakutės ant Žeimenos miške esančių pilkapių.
Spalio 24 d. Vilniaus keliautojų klubas kvietė į Vėlinių (Ilgių) žygį po Vilnios slėnį, kurio metu pagerbti protėviai Naujosios Vilnios (Rokantiškių) pilkapyne.
Keletas žygių ir panašių renginių šiuose kraštuose dar laukia. Spalio 30 d. Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į kanklių ir giesmių vėlėms vakarą Naujosios Vilnios pilkapyne (čia).
Spalio 31 d. rengiamas Vėlinių (Ilgių) žygis pėsčiomis Siesarties-Šventosios krantais (Ukmergės rajone). Žygio rengėjas – keliautojų klubas „Briedžių takais“ (čia).
Geografė, kraštotyrininkė Nijolė Balčiūnienė pastebi, kad Vėlinių (Ilgių) žygiai nėra naujas reiškinys. Jie pradėti rengti sovietmečiu, kaip pasipriešinimo režimui ir etnokultūrinio sąjūdžio dalis.
„Sovietmečiu Vilniaus universiteto studentai – etnokultūrininkai per Vėlines visada eidavome aplankyti Jono Basanavičiaus kapo, – pasakoja M. Balčiūnienė. – Mums tai buvo labai svarbu – kaip parodymas, kad mes iš tiesų gyvename ne sovietinės, o laisvos Lietuvos sumanymais.
Saugumas tai draudė: mes buvom neįleidžiami, ne vienas buvo areštuotas. Tai buvo didelė problema. Tad buvo sugalvota elgtis kitaip. 1969 metais Jonas Trinkūnas pasiūlė Vėlines (Ilges) paminėti prie Karmazinų pilkapių.“
1969-ųjų spalio pabaigoje, pasak N. Balčiūnienės, didelis būrys jaunimo – VU žygeivių, ramuviečių – susirinko Karmazinų slėnyje ir prie čia esančių pilkapių pirmą kartą šventė atkurtas senovines Ilges. Nuo tada Vėlinių (Ilgių) žygiai Vilniaus apylinkėse rengiami kasmet iki šių dienų.
Etninės kultūros globos taryba kviečia visus Vėlinių (Ilgių) laikotarpiu atminti ir pagerbti ne tik mirusius artimuosius. Uždekime žvakelę ant daug gero visų labui padariusio kraštiečio kapo arba ant užmiršto, niekieno nelankomo kapelio.
Aplankykime vietas, kuriose žuvo kovotojai už Lietuvos laisvę. Pagerbkime pilkapius ar kitas senąsias laidojimo vietas, kuriose ilsisi mūsų protėviai.
Kviesdama minėti Vėlines Etninės kultūros globos taryba primena, kad reikėtų pasirūpinti, jog šventės vietoje neliktų žvakučių indelių ar kitų gamtai nedraugiškų šventės liekanų.
Parengta pagal EKGT pranešimą
