Spalio 2 d. Etninio paveldo bendruomenė ,,Kauno Veršva“ kauniečius ir miesto svečius pakvietė į Veršvų piliakalnį. Prie ugnies aukuro vyko Baltų kultūros šventė, skirta vienai žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos Marijos Gimbutienės 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai.
Renginyje dalyvavo VDU prof. Alvydas Butkus, projekto ,,Kaunas- Europos kultūros sostinė –2022″ rengėja Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė, architektas – dailininkas, kultūros paveldo tyrinėtojas, ,,Kauno Veršva“ bendruomenės narys Jonas Lukšė.
Visiems drauge sugiedojus Lietuvos valstybės himną, šventės dalyvius pasveikino etnologė, filosofijos magistrė, etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ pirmininkė, renginio vedėja Stasė Mickutė ir pakvietė vokalinį instrumentinį ansamblį „Šlamutis“ (vadovas Juozas Gricius).
Pirmą kartą skambėjo piliakalniui ir šventei skirtas himnas ,,Veršva“ (žodž. Julijos Augustauskienės-Rudenės, muz. Rimanto Vaičekonio). Aidint žodžiams „…Piliakalnio žaizdro širdy/ Mes įkuriam šventąją ugnį/ Suprast pasiryžę visi –/ Kas kloduos piliakalnio guli“ Aušra Paulauskienė ir bendruomenės narys Medardas Kadelskas įkūrė šventąją ugnį, o Kauno Santakos Romuvos vaidilė Julija Čiurinskienė prie aukuro atliko baltų apeigą.
Pasibaigus apeigai, S. Mickutė stabtelėjo prie stendo, kuriame pateikti M. Gimbutienės svarbiausi leidiniai: ,,Senoji Europa”, „Senoji simbolika lietuvių liaudies mene“, ,,Baltai priešistoriniais laikais”, ,,Marija Gimbutienė … iš laiškų ir prisiminimų”, trumpai apžvelgė mokslininkės gyvenimą, kūrybą, priminė, kad Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2021-ieji metai paskelbti M. Gimbutienės metais.
Knyga ,,Baltai priešistoriniais laikais” siejama su Veršvų piliakalnio archeologiniai radiniais. ,,Mus labiausia sudomino ši knyga, kurioje yra rašoma apie „Veršvų“ piliakalnį – šalia 1938 m. tyrinėtą Veršvų kapinyną. Jame rasta gausa archeologinių radinių. Tai rodo, kad piliakalnis yra I-ojo tūkstantmečio pr. m.e. – XIV a m.e. Piliakalnis buvo gynybinės paskirties – kovai su kryžiuočių ordinu. Šalia piliakalnio buvo du kaimai: Veršvų I ir Veršvų II (1919 m. pavadintas Lampėdžiais). Archeologiškai tyrinėjant, kapinyne rasti 348 kapai su įkapėmis, 112 degintinų kapų, 203 žirgų kapai….“- pasakojimą tęsė renginio vedėja.
Nuskambėjus meno vadovo, kompozitoriaus Arvydo Paulausko ir Aušros Paulauskienės atliekamai giesmei ,,Dega ugnelė tūta, tūta“ ir lietuvių liaudies dainai ,,Aisva mudu abudu“, mintimis apie lietuvių, latvių kalbinę ir etninę bendrystę dalinosi VDU prof. A. Butkus: ,,Lietuvių kalba yra ne seniausia, o senoviškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Už ją dar senoviškesnė buvo prūsų kalba. Senoviškesnė buvo ir jos etnokultūra. Latvių poetas Imantas Zieduonis yra parašęs „Poemą apie pieną“. Joje pirmasis eilėraštis gražiai parodo baltiško paveldo senoviškumą. Latviai yra vieninteliai mūsų broliai. Jų kalba yra daugiau pakitusi nei lietuvių. Tačiau daugybė žodžių yra bendri. Net kai kuriuos sakinius galime suprasti be žodyno. „Mēs esam viena tauta / Mes esame viena tauta“.
Ansamblio „Šlamutis“ vokalistė Danutė Teišerskienė eilėmis „Skambėk lietuviška daina / Tėvų ir protėvių dainuota / Dar vis gyva skambi, jauna / Iš lūpų lūpom dovanota“ pakvietė šventės dalyvius pasiklausyti ansambliečių dainų apie jaunystę, meilę, metų laikus: ,,Melodija Tau“, ,,Gal žinai“, ,,Drugelis“, ,,Dar kartą kartelį“ …
Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos (LNRS) narė, lituanistė, poetinio žodžio puoselėtoja Danutė Rukštelytė-Blėkienė pristatė poezijos knygelę „Gintarinio laiko delnuose“, kurioje atsispindi Lietuvos valstybės istorinio, kultūrinio, visuomeninio gyvenimo akimirkos, sklidinos meilės gimtajam kraštui. Poetė skaitė eilėraščius baltų kultūros tema: ,,Iš tolimųjų amžių glūdumos“, ,,Lietuvoj piliakalniai žili“, „ Kur lyguma Saulės mūšį lemia“.
Ansamblio dainų intarpuose savo kūrybos eiles skaitė poetė, LNRS narė Teresėlė Varnagirienė-Pievų Smilga – ,,100 žodžių sveikinimas Lietuvai“, ,,Kauno Veršva“ bendruomenės valdybos narė dr. Meilutė Asanavičienė – ,,Ateik prie aukuro, lietuvi“.
Kadangi Spalis – pagyvenusių Žmonių mėnuo, asociacijos ,,Kauno senjorai“ valdybos narė Birutė Zeigienė pasveikino šventės dalyvius, o ansambliečiai – daina ,,Senas valsas“ (žodž. liet. liaudies,, oranž. Juozo Griciaus).
Baltų kultūros šventę vainikavo vokalinio instrumentinio ansamblio „Šlamutis“ daina, skirta Kaunui – ,, Rugsėjis supas Nemune“, o ant piliakalnio jau geso įkurta šventoji ugnis.
Buvau užkopęs ant Veršvų piliakalnio, kai jis buvo dar nesutvarkytas. O dabar matau, kad piliakalnis nušienautas, aukuras dega ir žmones, susiję su etnokultūra, susirinkę stovi proginės datos paminėjimui. Manau, kad veršviečiai ir programiniuose “Kaunas Europos kultūros sostinė” renginiuose miestą, čia stovėdami, tinkamai galėtų reprezentuoti. Būtinai sudalyvaučiau.
LIETUVOS PILIAKALNIAI!
MŪSŲ PROTĖVIAI NUO SENO GARBINO SAULĘ! PROTĖVIŲ PALIKTI KAPAI – PILIAKALNIAI, APTINKAMI jau NUO ALTAJŲ KALNŲ IKI ATLANTO VANDENYNO.
DAĖJE IKI SVIETO GALO, PROTĖVIAMS BUVO PASATATYTAS PAMINKLAS – GALUI! NUO TO LAIKO MAKRONO PROTĖVIAI yra VADINAMI GALAIS!
PROTĖVIAMS PASIEKUS ANGLIJĄ, ANGLIJOS GYVENTOJAI PASIVADINO – ANGLAIS!
O VĖLIAU, SAULEI ATSIGRĘŽUS – ATGALIOS, PROTĖVIŲ KAPAI- PILIAKALNIAI APTINKAMI JAU
MAŽOJOJE AZIJOJE, KUR PROTĖVIAMAS, ANKAROJE, TAIP PAT YRA PASTATYTAS PAMINKLAS GALUI! MAT, EIDAMI SU SAULĘ ATGALIOS, PROTĖVIAMS BUVO PASTATYTAS PAMINKLAS GALUI!
Kiek M.Gimbutienės knygų lietuvių kalba buvo išleista Lietuvoje šimtmečio proga? Todėl man visas šitas šurmulys atrodo, labai atsiprašau, kaip lėšų įsisavinimas. Knygos svarbiausia! Kur M.Gimbutienės knygos, išleistos Lietuvoje šimtmečio proga, klausiu dar ir dar, ir dar…
Atsiprašau, bet ko čia tamsta apie praeities šešėlius, kai yra svarbesnių temų – lygios galimybės ir gamtos tvarkos pastatymas į vietą (pakišimas po šluota), kad čia gyvenimo nereguliuotų. Štai kam svarbu nestokoti pinigų. Ir visokioms naujoms papildomoms, nors neaišku kuo už AID geresnėms programėlėms (GP pavyzdžio).
Taigi, jei kokia Norfa-Maksima nesiims to reikalo, tai visų kadencijų Seimai ir vyriausybės, kaip ir ligi šiol rūpinsis, kad niekas apie tai net nepagalvotų.
Aha, ypač ta žalioji atsinaujinanti energetika, apie kurią tiek daug plepa politikieriai, nes kai kam tai galimai ypač naudingas prasisukimas, būtent žalioji atsinaujinanti energetika mums ypatingai padės šią žiemą, kaip ir visai Europai. O prekybos centrai remia akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus? Šlykštu? Dar ir kaip! Bet gal liberalų valdžia padengs jų nuostolius, ką gali žinoti? Tai tada visiškai nusispjauti ant žmogaus teisių.
BŪTINA ŽINOTI, KAD PILIAKALNIAI – TAI LIETUVIŲ PROTĖVIŲ PALIKIMAS! NESVARBU – KUR ir KADA MŪSŲ PROTĖVIAI GYVENO?! O GYVENO JIE- NUO RAMIOJO VANDENYNO IKI ATLANTO!
LABAI PUIKIAI APIE PILIAKALNIUS IR ŠIOS KULTŪROS PALIKIMĄ, PASAULIUI – PRANEŠA – VOKIEČIŲ RAŠYTOJAS FRIDRICHAS ŠLETĖ, KNYGOJE “KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”!
ĮDOMU TAI, KAD ŠIOJE KNYGOJE, VISI PERSONAŽAI, HERODOTO YRA VADINAMI KELTAIS!!!
IR TAI VISIŠKAI NATŪRALU, KADANGI ANAIS LAIKAIS – NE TIKTAI RYTŲ, bet ir VAKARŲ EUROPOJE, ŽMONĖS KALBĖJO LIETUVIŠKAI – NUO ŽODŽIO – KELTIS, PERSIKELTI, ATSIKELTI!
1955. man teko garbė, LENINGRADO PROF. ARCHEOLOGO SERGĖJAUS IVANOVIČIAUS RUDENKOS EKSPEDICIJOJE, ALTAJŲ KRAŠTE, ONGUDAJUJE, ATIDENGIANTI LIETUVIŲ PROTĖVIŲ KURGANĄ, KURIAM BUVO ne mažiau kaip 12 000 metų!
ŠIS KAPAS BUVO SUDĖTAS IŠ AKMENŲ! PAGAL VIETINIŲ GYVENTOJŲ PAPROČIUS, PO RIKIO – VALDOVO MIRTIES, VIETINIAI GYVENTOJAI, KIEKVIENAIS METAIS, VAŽIUODAMI AR EIDAMI PRO ŠALĮ, PRIVALĖDAVO ANT KAPO, UŽDĖTI TAM TIKROS FORMOS AKMENĮ. TAD ATIDENGIANT ŠĮ KAPĄ, REGĖJAU LYG RAIŽOME TORTĄ, AR PIRAGĄ.
RIKIO KAPO PERIMERTAS BUVO 60-70 METRŲ SKERSMENS.
ATIDENGTOS KAPO DOBĖS PERIMETRAS BUVO APIE 25 METRŲ SKERSMENS.
ŠIS KAPAS, KAIP DAUGELIS KITŲ KAPŲ, ANOT PROFESORIAUS RUDNKOS PAREIŠKIMĄ, BUVO JAU APIPLĖTAS! TAČIAU MAN IR MANO TREMTINIO DRAUGUI LIETUVIUI ROMANUI, UŽ SĄŽININGĄ DARBĄ, PRIEŠ PROFESORIUI IŠVAŽIUOJANT, ŠI BEI TĄ PROFESORIUS PARODĖ!
Tai buvo nuostabus grožio AUKSINIAI auskarai ir moteriški papuošalai.
TAČIAU VERTINGIAUSIA man BUVO TAI, KAD PROFESORIUS, KIEKVIENĄ DIENĄ, PERTRAUKŲ METŲ, PASAKODAVO APIE ŠIŲ KURGANŲ ATSIRADIMO ISTORIJĄ .
VĖLIAU ŠIĄ ISTORIJA AŠ PAPILDŽIAU ir NETIKTAI ATRADAU TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMS, bet ir PARAŠIAU KNYGAS: “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PERKŪNAS”.”PAŽADINTA PRAEITIS”. “PRAEITIS IR ATEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “TVAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”. Pastarojoje knygoje ĮMINIAU “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠĄ”, KURIAM JAU PER 450 000 metų!!. .