Prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia Baudžiamojo kodekso pataisų projektą dėl nusikalstamų veikų aplinkai.
Projektu siekiama įtvirtinti konkrečius žalos dydžio nustatymo kriterijus, sistemiškai suderinti Baudžiamojo įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas.
Prezidentas šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse mato tris pagrindines spragas, susijusias su nusikalstamomis veikomis aplinkai: „didelės žalos“ sąvoka nėra apibrėžta jokiais įstatyminiais kriterijais, baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus aplinkai neapima visų aplinkos elementų bei už tam tikrus pažeidimus, padarytus dėl neatsargumo, nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Šias spragas Prezidentas siūlo šalinti įtvirtinant „didelės žalos“ apibrėžtį bei keičiant kitas Baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Pirmoji svarbi problema, kurią siekia spręsti Prezidentas, – Baudžiamajame kodekse konkrečiai neapibrėžta „didelės žalos“ sąvoka. Šalies vadovas siūlo įtvirtinti konkrečius žalos identifikavimo kriterijus – padarytos žalos piniginę išraišką ir poveikio reikšmingumą.
Taip pat Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Baudžiamajame kodekse esančių nusikalstamų veikų sudėčių požymių aprašymas neapima visų Aplinkos apsaugos įstatyme numatytų aplinkos elementų.
Tai sudaro teisines prielaidas už žalą, padarytą tam tikriems aplinkos elementams, išvengti atsakomybės.
Todėl šalies vadovas siūlo sistemiškai suderinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų sudėčių požymių aprašymus su Aplinkos apsaugos įstatymo sąvokomis.
Šiuo metu už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus dėl neatsargumo nėra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė. Šalies vadovo siūlymu, Baudžiamasis kodeksas turi būti papildomas nauja dalimi, kurioje būtų įtvirtinama, kad veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
Prezidentas tikisi, kad siūlomomis Baudžiamojo įstatymo pataisomis bus pašalintos teisinio reguliavimo spragos, sudarančios kliūtis efektyviems nusikalstamų veikų aplinkai tyrimams ir kvalifikavimui.