Naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį šalies bankai gyventojų ir įmonių būklę vertino teigiamai, dalis jų dėl išaugusios konkurencijos mažino būsto paskolų palūkanas, augo vartojimo paskolų poreikis, gerėjo lūkesčiai dėl paskolų įmonėms paklausos. Bankai prognozuoja tolesnį gyvenamojo būsto brangimą, būsto rinkoje pastebi ir disbalansų.
„Antrojo šių metų ketvirčio apklausa rodo, kad atsigaunanti ekonomika skatina paskolų paklausą ir gerina bankų lūkesčius dėl augsiančios įmonių finansavimo paklausos. Svarbu, kad bankai tinkamai vertintų rizikas, ypač nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje dauguma bankų įžvelgia susiformavusių disbalansų“, – sako Paulina Zlatkutė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
2021 m. antrąjį ketvirtį skolinimo reikalavimai iš esmės nesikeitė, būsto ir vartojimo paskolų teikimo standartus griežtino po vieną banką. Keli bankai nurodė, kad dėl išaugusios konkurencijos mažino vidutinės rizikos būsto paskolų maržą.
Reikšmingų skolinimo standartų pokyčių bankai neprognozavo ir trečiąjį ketvirtį: vienas bankas planavo šiek tiek griežtinti skolinimo įmonėms standartus, kitas – šiek tiek švelninti vartojimo paskolų standartus.
Nuo pandemijos pradžios mažėjusi vartojimo paskolų paklausa 2021 m. antrąjį ketvirtį augo keturiuose iš septynių vartojimo paskolas teikiančių bankų. Tą daugiausia lėmė išaugęs vartotojų pasitikėjimas ir ilgalaikio vartojimo prekių poreikis.
Toliau augo būsto paskolų paklausa. Du iš devynių bankų taip pat teigė, kad augo verslo paskolų paklausa, tačiau ją ir toliau neigiamai veikia įmonių skolinimasis iš alternatyvių šaltinių. Dalis bankų tikėjosi, kad finansavimo paklausa augs ir kitą ketvirtį, prognozuojama, kad labiausiai augs trumpalaikių paskolų ir paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (4 iš 9 bankų) paklausa.
Analizuojamu laikotarpiu namų ūkių ir daugumos įmonių būklę bankai vertino teigiamai. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio sektorius – jo įmonių būklę palankiai vertino septyni iš devynių bankų.
Atitinkamai daugiausia bankų nurodė ir padidėjusią bei toliau didėsiančią konkurenciją dėl skolinimo šios veiklos įmonėms. Taip pat bent pusė apklaustųjų teigė, kad konkurencija didėjo skolinant apdirbamosios gamybos įmonėms ir namų ūkiams.
Statybos ir transporto įmonių finansinę būklę bankai vertino kaip vidutinišką, viešbučių ir restoranų – kaip blogą. Pastarajam segmentui skolinimą ribojo 7 iš 9 bankų, tiesa, 6 iš 9 manė, kad viešbučių ir restoranų padėtis visgi gerėja.
Bankai prognozuoja tolesnį nekilnojamojo turto (NT) kainų didėjimą: naujos statybos butų brangimo tikėjosi visi apklausoje dalyvavę bankai, senos statybos – 8 iš 9 bankų. Du respondentai manė, kad augimas bus itin spartus ir viršys 10 proc.
Dauguma apklaustų bankų nurodė pastebintys disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, komercinio NT segmente disbalansų įžvelgė trečdalis bankų. Bankai teigė, kad disbalansai būsto rinkoje susiformavę ir paklausos, ir pasiūlos pusėje, o dalis vertino, kad gyvenamojo NT kainos per didelės.
Lietuvos banko apklausoje dalyvavo keturi šalyje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai. Apklausa siekiama gauti informacijos apie bankų skolinimo veiklą: taikomus kreditavimo standartus, paskolų namų ūkiams ir įmonėms sąlygas, jų kaitos veiksnius, paskolų paklausą, bankų lūkesčius dėl tolesnės kreditavimo raidos ir kt.
