Mirė žymus rašytojas ir tapytojas Leonardas Gutauskas

Rugsėjo 25 d. mirė rašytojas, tapytojas, vienas originaliausių dabartinių lietuvių dailininkų, prozininkų, poetų, muzikos kūrinių tekstų autorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Leonardas Gutauskas.  L. Gutauskas buvo vienas žinomiausių Lietuvos menininkų. Pradėjęs menininko veiklą 60-aisiais, 2001 m. jis buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už prozos ir poezijos kūrinius.

1965 m. jis baigė scenografijos studijas Lietuvos dailės institute. Nuo 1989 m. buvo grupės „24“ narys, nuo 1967 m. – Rašytojų sąjungos, nuo 1976 m. – Dailininkų sąjungos narys. 1961 m. literatūroje jis debiutavo su eilėraščių rinkiniu „Ištrūko mano žirgai“.

1995 m. buvo apdovanotas Sta­sio Šim­kaus I pre­mi­ja už ei­les N. Sin­ke­vi­čiū­tės „Spal­vo­tam cik­lui“, 1998-aisias – Vyriausybės meno premija, 2002-aisiais – premija už geriausią metų knygą vaikams, 2007-aiaisas – Žemaitės premija, 2008-aiais – Aisčio premija.

Išleido daugiau kaip 16 iliustruotų eilių knygų vaikams. Romane „Vilko dantų karoliai“ menininko savimonės brendimas rodomas lemtingų tautai istorinių įvykių fone, tekstas asociatyvus, gausu poetinių įvaizdžių. Romanas autobiografiškas, dalis kūrinio veiksmo vyksta autoriaus vaikystės kaime Vepriuose. Romane „Šešėliai“ gvildenama kaltės ir atleidimo tema. Romanuose „Laiškai iš Viešvilės“ (išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas), „Plunksnos“. „Kazbek“ ryški refleksija menininko ir jautrios psichikos žmogaus likimo motyvais.

L. Gutauskas iš viso parašė bemaž 50 poezijos, prozos bei vaikiškų knygų. Jo knyga „Pravardės“ buvo įtraukta į geriausių 2018 metų knygų penketuką.

L. Gutauskas nuo 1960 m. savo tapybos darbus pristatė parodose Lietuvoje ir užsienyje (Paryžius 1992 m., Sevilija ir Stokholmas 1994 m., Lisabona 1995 m.) Individualios parodos surengtos Lietuvoje 1965 m., 1967 m., 1978 m., 1987 m., 1988 m., 1990 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m.  Jo dar­bus yra įsi­gi­ję Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jus, M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jus Kau­ne, Tret­ja­ko­vo ga­le­ri­ja ir Puš­ki­no mu­zie­jus Mask­voje, Ham­bur­go ka­tali­kų aka­de­mi­ja Vo­kie­ti­joje, Sar­me­des Mu­ni­ci­pa­li­te­tas Ita­li­joje.

L. Gutauskas nutapė portretų (Sigitas Geda, 1969 m., Juozas Aputis, 1978 m., Petras Mazūras, 1983 m.), natiurmortų, religinių, mitologinių, abstrakčių kompozicijų („Ūla“ 1969 m., „Močiutės atminimui“ 1970 m., „Atsisveikinimas su sena sodyba“ 1974 m., „Motina. Vaikas ir sodas“ 1981 m., „Mergaitė su mediniu paukščiu“ 1982 m., „Žuvys ant žalios staltiesės“ 1983 m., „Malda“ 1993 m.). Jo tapyba išsiskiria savita bendražmogiškų temų – amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo interpretacija.

Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, gamtos motyvai savitai perkurti. Ankstyviesiems paveikslams būdinga ekspresyvus dekoratyvumas, rafinuota secesinė stilizacija, vėlesniems – statiški, simboliški, meditatyvūs vaizdai. Figūros vaizduojamos sąlyginėje erdvėje, naudojami ikonografiniai elementai, simetriška, panaši į altorių paveikslus kompozicija, prislopintų sidabrinių spalvų gama.

„Žmogus – epocha, poetas, rašytojas, dailininkas, didelio, daugialypio talento kūrėjas. Visada gyvensi artimųjų ir daugybės žmonių, bičiulių, kūrybos mylėtojų širdyse“, – pranešdamas apie tėčio mirtį feisbuke rašo jo sūnus Tadas Gutauskas.

Atsisveikinti su Velioniu galima bus rugsėjo 26 d., sekmadienį, 10-14 val. Laidojimo namuose prie Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (M.K. Paco g. 4).

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą

Anot šalies vadovo, tai didžiulė netektis ir menininko šeimai, ir meno bendruomenei, ir visai Lietuvai.„Netekome iškilaus ir įvairialypio kūrėjo, kurio meninė biografija – tai ištisa mūsų šalies istorijos ir kultūros epocha. Leonardo Gutausko kūryboje – tapyboje, prozoje ar poezijoje – vyravo savitas, gilus ir skaidrus mąstymas, vis grąžindavęs mus prie amžinųjų vertybių prasmės ir jėgos“, – sakė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, L. Gutauskas gebėjo savitai ir glaudžiai sujungti kelis meninius žanrus, taip sukurdamas unikalų ir daugiasluoksnį kūrybos pasaulį, įkūnijantį asmens, tautos, valstybės tapatybės paiešką.
Seimo Pirmininkė pareiškė

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareškė užuojautą

„Lietuvos meno pasaulis neteko vieno ryškiausių ir savičiausių menininkų. Neaprėpiamo gylio ir talento kūrėjas Leonardas Gutauskas ateities kartoms paliko begalę tapybos, prozos ir poezijos kūrinių, su jo iliustruotomis knygomis užaugo ne viena vaikų karta. Nuoširdžiai užjaučiu menininko šeimą, artimuosius, platų jo kūrybos gerbėjų ratą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse“, –  užuojautoje sako Seimo Pirmininkė.

Kultūros ministras Simonas Kairys pareiškė užuojautą

„Lietuva neteko iškilaus, daugialypio talento kūrėjo, kuris visą savo gyvenimą buvo paskyręs dailei ir literatūrai. Leonardas Gutauskas pasižymėjo ne tik produktyvumu, bet ir kuklumu, o savo darbuose įprasmino tai, kas tikra ir amžina. Teksto ir vaizdo sintezė buvo ištikima kūrėjo palydovė, dėl kurios jis buvo išskirtinis menininkas mūsų kultūros ir meno erdvėje. Dėl Leonardo Gutausko netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius, kūrybos bendražygius“, – rašoma kultūros ministro užuojautoje