Rugsėjo 17 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė vyksta į Varšuvą, kur susitiks su Lenkijos Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckiu, Seimo Maršalka Elžbieta Vitek ir Senato Maršalka Tomašu Grodzkiu. Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos premjerai pirmininkaus antrajam Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdžiui, jame dalyvaus 9 Lietuvos ministrai ir 6 viceministrai.
Šalių vyriausybių posėdyje dalyvaus Lietuvos Respublikos energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas
Vyriausybių posėdyje Ministrai Pirmininkai pasirašys bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.
Susitikimuose Varšuvoje bus ieškoma galimybių, kaip toliau stiprinti Lietuvos ir Lenkijos dvišalį bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip saugumas ir gynyba, vidaus reikalai, ekonomika ir energetika.
Bus aptarta strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimas ir šalių bendradarbiavimas ES ir NATO formatais. Vyriausybių posėdyje taip pat ketinama kalbėti apie tautinių mažumų tapatybės išsaugojimo svarbą ir jų indėlį į dvišalių santykių stiprinimą.
Varšuvoje I. Šimonytė ketina aplankyti Lenkijos žydų istorijos muziejų „Polin“, pagerbti Varšuvos geto kovotojų atminimą, padėti gėlių prie paminklo žuvusiesiems ir nužudytiesiems rytuose. Susitikimai su Lenkijos lietuviais nenumatyti.
Lietuvos Vyriausybės vadovės vadovaujamos delegacijos išvyka Varšuvoje vyks rugsėjo 17 d., Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniuje buvusio Ministro Pirmininko S. Skvernelio kvietimu.
Nejaugi įsikūrė Naujoji Abiejų Tautų Respublika / NATR/ ? Jeigu taip- Lietuvai pražūtis,deja.
O , pagaliau. “Sveikinu” Lietuvos administracija lipančią ant to pačio grėblio. Tai dabar, kuri akis bus su “fanaru”.
Lietuvos dėjimasis su Lenkija niekada prie gero neprivedė, atvirkščiai visais jau istoriniais atvejais Lietuvai tai buvo žingsnis į valstybės ir lietuvybės prapultį. Antai, kad ir 1939 m. rugsėjo 17 d. Smetonos vasališka laikysena Lenkijos atžvilgiu, Lietuvos kariuomenei nepasiimant Lenkijos palikto savo Vilniaus ir teritorijos ir t.t., privedė prie to, kad, internavusis Lenkijos (okupantės) kariuomenei į Lietuvą per demarkacinę liniją, po kelių dienų į tą teritoriją atšlepsėjo net prie Minsko buvusi sovietinė kariuomenė, kuri, matyt, prisibijodama Lietuvos kariuomenės, sustojo prie demarkacijos linijos, skyrusios Lenkijos užgrobtą Lietuvos teritoriją su sostine Vilniumi nuo kitos Lietuvos teritorijos. O Lietuvos kariuomenė, buvusi čia pat prie savo Vilniaus, jo Lenkijos palikto, nepasiėmė. Visa ta Smetonos politikos vasalystė Lenkijai privedė Lietuvą prie 1939 m spalio 10 d. sutarties su Sovietais, kurios esmė – “Vilnius mūsų, o mes rusų”, o dar po pusmečio – 1940 m. birželio viduryje sulaukta ir visiško sovietų susikraustymo į Lietuvą, kas reiškė valstybės praradimą.
Tad tokios yra paskutinio Lietuvos dėjimosi su Lenkija istorinės pasekmės.
Dabar matome, kad politikoje su Lenkija iš istorijos nieko nepasimokius Lietuvos valdžių vėl yra sekama pragaištinga Smetonos linija… Akivaizdu, kad ne Lietuvai reikalinga Lenkija, o, kaip ir visada istorijoje buvo, atvirkščiai. Lietuvai reikalinga, kad Baltarusija išlaikytų suverenumą, o Lenkijai, žinant jos kresų strategiją, vargu… Taigi dėjimasis su Lenkija nebuvo ir negali būti politiškai naudingas Lietuvai. Kada turėsime supratingą valdžią šia prasme…