Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku Mateušu Moravieckiu ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės klausimus.
„Simboliška, kad pirmasis premjerų lygio vizitas Lietuvoje šiais metais – iš Varšuvos, ir jis vyksta Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-osios konstitucijos 230 metų sukakties išvakarėse“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Ji padėkojo už M. Moravieckio ir jo vyriausybės narių indėlį į dinamišką šalių strateginę partnerystę, kuri yra stiprinama ekonominiais, infrastruktūriniais projektais, duodančiais konkrečią pridėtinę vertę abiejų šalių žmonėms. Sutarta rudenį Varšuvoje surengti bendrą Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdį ir nubrėžti tolesnio bendradarbiavimo gaires.
Abiejų Vyriausybių vadovai sutarė, kad dabartiniai geopolitiniai iššūkiai reikalauja kiek įmanoma glaudesnio Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje.
Susitikimo metu didelis dėmesys skirtas pandemijai, kuris išlieka svarbiausiu šalių iššūkiu. Sutarta dėl būtinybės spartinti skiepijimą ir koordinuoti valstybių tarpusavio veiksmus pandemijos valdymo srityje, siekiant užtikrinti galimybę abiejų šalių gyventojams saugiai keliauti į Lenkiją ir Lietuvą.
Aptartas nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimas. pabrėžta kad esame kritiniame Astravo AE vystymo etape, todėl privalome sutelkti pastangas, jog joje gaminama elektra nepatektų į ES valstybių narių rinkas. Premjerė padėkojo Lenkijai už tvirtą paramą šiuo klausimu.
Taip pat Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių vadovai aptarė ES atsigavimo fondo lėšų panaudojimą bei santykius su Ukraina ir Baltarusija. Kaip ir Lenkija, Lietuva nuosekliai smerkia A. Lukašenkos režimo represijas prieš taikius gyventojus ir lenkų tautinę mažumą. Buvo pažymėta principingo ir aiškaus bendro Lietuvos ir Lenkijos balso reikšmė, išlaikant tarptautinės bendruomenės paramą Baltarusijos žmonėms.
„Privalome išlaikyti vienybę, nes giname ne tik savo pačių laisvę ir nepriklausomybę, bet ir didelę kainą mokančių mūsų kaimynų teisę savarankiškai spręsti savo likimą“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Ekonominio bendradarbiavimo srityje buvo pažymėta, kad vis daugiau mažesnių ir vidutinio dydžio Lietuvos ir Lenkijos įmonių atranda abiejų šalių rinkas. Pabrėžta, kad Lenkijos verslas ir investicijos laukiami Lietuvoje.
Vyriausybių vadovai pabrėžė Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenančių tautinių bendrijų svarbą, siekiant, kad jos jaustųsi kaip namuose ir galėtų išlaikyti savo kultūrinį savitumą.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Vilniuje viešinčiu Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu dalyvavo Vilniaus lenkų kultūros namų rekonstrukcijos (priestato statybos) naujo pastato kertinio akmens padėjimo iškilmėse
.
Vilniaus lenkų kultūros ir kūrybos namuose jau du dešimtmečius veikia per 30 Lietuvos lenkų organizacijų. Neabejojama, kad po rekonstrukcijos jų čia galės įsikurti dar daugiau.
Suvalkuose gyvenantys lietuviai pernai taip pat padėjo pamatus tikro kultūros centro kūrimui. Labai vertinamas Lenkijos institucijų dėmesys ir parama šiam projektui.
Susiję straipsniai:
- Nelieka kliūčių laisvam judėjimui tarp Lenkijos ir Baltijos šalių
- Vyriausybės vadovė domėjosi šiandieniniais vežėjų iššūkiais
- Vyriausybės vadovė su S.Cichanouskaja aptarė padėtį Baltarusijoje
- Vyriausybės dėmesys – viešbučių, restoranų ir turizmo verslui
- Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
- Valdovų rūmuose Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių vadovai nubrėžė tolimesnio bendradarbiavimo gairės
- Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė atsaką į koronaviruso pandemiją, saugumo ir gynybos klausimus (video)
- K. Stoškus. Skaitome Vyriausybės programą: entuziazmas, galimybės ir valingos utopijos
- Baltijos Ministrų Tarybos klausimai: pandemijos valdymas ir svarbiausi infrastruktūros projektai
- Lietuvos ir Estijos vienybė – regiono saugumui ir gerovei (video)
- Astravo AE – tiksinti bomba, kurios grėsmę netrukus pajusime visi
- L. Linkevičiaus susitikimo su JAV Valstybės sekretoriumi akiratyje – regioninis saugumas
- Susitikime su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju – dėmesys padėčiai Baltarusijoje
- Prezidento susitikimas su I. Šimonyte aiškumo dėl būsimų ministrų pavardžių neįnešė
- I. Šimonytė: Naujų pavardžių į susisiekimo ir žemės ūkio ministrus teks luktelti
- Lietuva gavo patikinimus, kad elektra iš Astravo AE nepateks į ES rinką
- Susitikime Prezidentūroje – išskirtinis dėmesys nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiajam verslui
- Savivaldybės, kuriose COVID-19 atvejų itin mažai, tam tikrų veiklų atnaujinimo gali tikėtis greičiau
- Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
- Svarstoma galimybė prekybą atverti nuo balandžio 12 dienos
- Būtinas ekonomikos gaivinimo planas
- Prezidento dėmesys – verslo atstatymui
- Baltarusijos elgesys kelia didelį nerimą ne tik Lietuvai
- A. Matulevičius. Pandemijos pamokos (II)
- A. Matulevičius. Netikiu, kad opozicija – už socialinį darvinizmą!
- A. Matulevičius. Ar pagalba žmonėms ir verslui nėra žlugdoma tyčia?
- R. Karbauskis. 130 Dulkio punktų absurdiškais sprendimais lakstančių
- „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
“tegyvuoja” brolių katalikų neblėstanti m.eilė
Gegužės 3-osios Konstitucija – tai Lenkijos Žečpospolitos aukščiausias teisinis aktas, Lietuvai jis
reiškia tik kaipo istorinį faktą,bet ne daugiau. Ši Konstitucija panaikino Lietuvos valstybingumą ir taip Lietuva tapo viena iš Polska Rzeczpospolita vaivadijų.Apmaudu tai,kad nūdienos Lietuva valdoma liberalmarksistų ir kraštutinių kairiųjų prieš tautos valią iškilmingai švenčia savo laidotuves.Antra, LDK Statutai,ypač III-asis, tai irgi konstitucinės reikšmės svarbiausias tuometinis teisės aktas,-kodėl Lietuva juo nesididžiuoja ir iškilmingai nešvenčia jo metinių?
Gerb.Premjere I.Šimonyte, jeigu Gegužės 3-osios Konstitucija būtų įgyvendinta Jūs,kaip ir visi Lietuvos gyventojai, kalbėtumete viešai ir buityje lenkiškai.Visa tai liūdna ir graudu,deja.
Tikrai taip, nesikalbėtų.
Tarpukariu Varšuvos gimnazijoje mokęsis ir jos internate gyvenęs giminaitis (bei kiti jo bendramoksliai parapijiečiai) pasakojo, kaip po pamokų, laisvalaikiu ir internate – bendrose patalpose ar savo kambariuose – jiems drausta kalbėti savo kalba. Budintis koridoriuje prie durų klausydavo – tokia jo buvo pareiga. Už tvarkos pažeidimą bausdavo. O gimnazijoje per pertraukas juolab savo kalba neprasižiok.
Miestelyje, iš kur atvažiavo, lietuviškos mokyklos tuoj pat buvo uždarytos. Jų kalbos nemokantis negalėjo įsidarbinti. pagal išsilavinimą, specialybę.
Ruošiama dirva Lenkijos imperijos – modernizuotos Abiejų Tautų Respublikos atkūrimui.
Gal ir atspėjote, kokio parašo paimti iš premjerės trumpam čia užsuko PL premjeras.
Na, o iš mūsų pusės nusilenkti ponui premjerės būtų negana? Privalėjo prezidentas su žmona vykti.