Kultūros ministerija atnaujino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašą.
Jame supaprastintos paraiškų teikimo procedūros, pareiškėjams sumažinta administracinė našta, išplėsti vertinimo bruožai, nustatytos tvarkybos pirmenybės.
Šiuos pokyčius pareiškėjai galės įvertinti jau netrukus – nuo rugsėjo 1-osios kviečiama teikti paraiškas finansavimui gauti.
„Paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašas atnaujintas galvojant tiek apie būtinybę išskirti aiškesnes pirmenybes, tiek apie lengvesnes ir aiškesnes sąlygas būsimiems pareiškėjams.
Vien išreikšti susirūpinimo paveldu neužtenka – tikriems pokyčiams būtinos aiškios pirmenybės, veiksmingi finansavimo mechanizmai, nuolatinis ryšys su bendruomenėmis, paveldo vertybių savininkais.
Kviečiame aktyviai naudotis galimybe finansavimui gauti ir visiems drauge gaivinti bei puoselėti mūsų šalies vertybes“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Apraše išskirtos trys kultūros ministro įsakymu nustatytos pirmenybinės kultūros paveldo sritys: į jas, be medinės architektūros bei dvarų paveldo, nuo šiol patenka ir inžineriniam (techniniam) paveldui priskiriamos vertybės.
Svarbus pokytis atsirado ir išplėstame bruožų sąraše: į jį įtrauktos vertybės, atitinkančios kultūros paveldo vertybių tvarkybos regionuose (apskrityse) pirmenybės.
Tai sudarys geresnes sąlygas dėl finansavimo varžytis regionuose esančioms mažesnėms ar privačioms vertybėms, kurių galimybės prisidėti prie tvarkybos darbų savo lėšomis yra ribotos.
Kultūros ministro įsakymu nustatytos šios 2022–2024 m. apskričių pirmenybės: Vilniaus – Vilniaus regiono dvarai, tautinių mažumų paveldas, Kauno – tarpukario modernizmo statiniai, Klaipėdos – Mažosios Lietuvos techninis paveldas ir pajūrio medinė rekreacinė architektūra, Šiaulių – istorinių miestelių statiniai ir vėjo malūnai, Panevėžio – mediniai dvarai ir vėjo malūnai, Utenos – istorinių miestelių statiniai, Alytaus – medinis etnografinių kaimų ir istorinių miestelių paveldas, Marijampolės – Sūduvos dvarų kompleksai (parkai ir dvarų ūkinės dalys), piliakalnių tvarkyba, Telšių – istorinių miestelių statiniai ir mediniai dvarai, Tauragės – Mažosios Lietuvos tradicinių statinių kompleksai, piliakalnių tvarkyba.
Paraiškas kasmet nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. priima Kultūros paveldo departamentas (KPD). Paraiškas vertins KPD direktoriaus įsakymu dvejiems metams sudaryta žinovų grupė, kurios skaičius, siekiant didesnės skirtingų sričių ir gebėjimų žinovų įvairovės, išplėstas nuo penkių iki septynių narių: komisija papildyta Lietuvos savivaldybių asociacijos bei Lietuvos architektų rūmų atstovais.
KPD direktorius Vidmantas Bezaras sako, kad visi šie pokyčiai sudarys galimybes objektyviau atrinkti tiek šalies, tiek regionų mastu svarbius ir valstybės paramos reikalaujančius projektus.
„Žinovų grupės papildymas, projektų vertinimo skalės diferencijavimas ir pirmenybių nustatymas atsižvelgiant į einamuoju laiku regionų, tautinių ir religinių mažumų paveldui svarbias problemas sudarys galimybes gauti paramą platesniam ratui teikėjų, o projektus vertinti išsamiau ir įvairiapusiškiau“, – teigia V. Bezaras.
Paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašas reglamentuoja tiek valstybės saugomų kultūros paveldo vertybių, tiek kultūros paminklų tvarkybą, kuri apima taikomųjų mokslinių tyrimų, remonto, atnaujinimo, konservavimo, avarijos grėsmės pašalinimo, įskaitant apsaugos techninių priemonių įrengimo, ir kitus neatidėliotinus saugojimo darbus.
Pradinės apsaugos vertybių (įrašytų į Kultūros vertybių registrą, bet nepaskelbtų saugomomis) valdytojai gali teikti paraiškas dėl finansavimo taikomiesiems moksliniams tyrimams, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kitiems neatidėliotiniems saugojimo darbams.
Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir Šventojo Sosto kultūros paveldo vertybių finansavimo sąlygos ir toliau nesikeičia.
