Kelis kartus dendrologų atlikti nuodugnūs tyrimai patvirtino skaudžią tiesą: vienas iš dviejų beržų greta Kauno savivaldybės pastato visiškai sunyko.
Nepaisant kelerius metus trukusio bandymo aukštaūgį išsaugoti, šiandieninė jo būklė nepalieka kitos išeities – medį būtina kuo greičiau nupjauti, apsaugant praeivius nuo galimo pavojaus. Rudenį toje pačioje vietoje bus atsodintas naujas tokios pat rūšies beržas.
Vėl sužaliuos karpotasis beržas
„Stengėmės beržą saugoti tiek ilgai, kiek pavyko, tačiau negalime nekreipti dėmesio į vis prastėjantį jo stovį, tyrimų rezultatus ir specialistų rekomendacijas. Medis auga vienoje iš judriausių miesto gatvių, kuria kasdien praeina daugybė žmonių.
Augalo stovis yra avarinis – esant stipresniam vėjui iškyla didelė lūžimo tikimybė, o dėl to kiltų grėsmė gyventojų turtui ir gyvybei. Teks su juo atsisveikinti“, – padėtį apibūdino Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Netrukus bus išduotas leidimas pavojingos būklės medį nupjauti, tačiau dar šį rudenį į jo vietą bus pasodintas naujas tokios pat rūšies beržas.
„Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte buvo numatyta šioje vietoje medžių atsisakyti, tačiau manome, kad tai būtų klaidingas sprendimas. Vešlūs beržai tapę neatsiejama šios erdvės dalimi.
Jie atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir sukurią natūralų pavėsį, todėl derėdami su aplinka, medžiai ir toliau žaliuos šioje vietoje. Svarstėme suteikti galimybę patiems kauniečiams nuspręsti, koks medis galėtų pakeisti sunykusį aukštaūgį, tačiau nusprendėme, kad čia ir toliau žaliuos būtent karpotasis beržas“, – pridūrė R. Savickienė.
Puvinys apėmęs visą kamieną
Kvalifikuotų specialistų išvados atskleidė objektyvias priežastis, kodėl beržas nunyko. Paprastai tariant, ne kartą lūžęs medis išpuvo iš vidaus.
Dar prieš kelerius metus Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės instituto specialistų grupė savivaldybės užsakymu atliko medžio tomografinį tyrimą ir vizualinį želdinio būklės vertinimą.
Tuomet kompetentingi tyrėjai konstatavo, kad centrinis medienos puvinys apima visą kamieno ilgį, kyla nuo apačios ir dviejų metrų aukštyje išsiplečia iki kamieno pakraščių. Tokia būklė stipriai didina lūžimo tikimybę.
Taip pat nustatyta, kad yra žaizdų, kuriose prasidėjęs puvimas. Keturių metrų aukštyje rastos dvi gilios drevės, dėl kurių susiformavo silpna medienos jungtis, tad per stiprų vėją beržas lūžtų būtent šioje vietoje.
Kelerius metus bandė išsaugoti
Po tokios ekspertų analizės 16 metrų aukščio augalas buvo atidžiai stebimas – dėtos visos pastangos jį sustiprinti ir išsaugoti. Bendradarbiaujant su arboristais ir dendrologais, mėginta prailginti gyvavimą taikant skirtingas būklės gerinimo priemones: papildomai įrengti laistymo, vėdinimo elementai.
„Deja, pastangos nedavė norimo rezultato. Karpotojo beržo amžius miesto sąlygomis yra gana trumpas, tad tenka pripažinti – jis šioje vaizdingoje Laisvės alėjos erdvėje jau pasiekė gamtinę brandą“, – konstatavo R. Savickienė.
Paskutiniu metu augalo būklė stipriai pablogėjo, o šią vasarą smarkūs karščiai dar labiau paspartino puvimą medžio viduje ir jis visiškai sunyko. Šiemet atlikti kamieno mėginiai 1 ir 1,5 metrų aukštyje parodė, jog viršutiniame kamieno sluoksnyje rasta tik apie 3–5 cm gyvos medienos.
Tokios kompetentingų specialistų išvados tapo svariu argumentu, privertusiu imtis neišvengiamo sprendimo – su šiuo medžiu atsisveikinti ir ruoštis naujo beržo atsodinimui.
