Vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sumanymu įvyko nuotolinis kultūros forumas „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“ Jame dalyvavę atsakingų valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir verslo atstovai aptarė svarbiausias naujienas: išskirtinę vertę turinčių UNESCO pasaulio paveldo vietovių Lietuvoje apsaugos juridinius bruožus, jų valdysenos problemas, įveiklinimo, tyrimų, švietimo klausimus.
„Šie ir kiti metai – svarbių sukakčių metai, kuomet minėsime Lietuvos įstojimo į UNESCO, o neilgai trukus ir prisijungimo prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos trisdešimtmečius. Tai puiki proga mums visiems parodyti norą ir ryžtą žengti į naują laikotarpį, prisiėmus didesnę atsakomybę už Lietuvoje esančių pasaulio paveldo vertybių išsaugojimą“, – pradėdamas forumą sakė Prezidentas.
Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis pasaulio paveldo vertybėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove ir Struvės geodeziniu lanku. Palyginti pagal šalių gyventojų skaičių, tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Siekiama į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti ir Kauno modernizmo architektūrą.
Šios pasaulio paveldo vertybės yra svarbus nacionalinio pasididžiavimo ir tarptautinio žinomumo ženklas. Tačiau, Prezidento teigimu, tai kartu ir didžiulė atsakomybė bei įpareigojimas. Deja, Lietuva per beveik 30 metų vis dar nėra išsprendusi UNESCO konvencijos nuostatų integravimo į nacionalinę teisę problemos, o tai sukuria prielaidas dviprasmiškiems vertinimams atsirasti, priimant sprendimus dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių valdymo ir apsaugos.
Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina kuo greičiau imtis veiksmų ir suburti teisininkų, paveldo žinovų, atsakingų institucijų, suinteresuotų grupių atstovų darbo grupę, kuri, įvertinusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir kitų žinovų pasiūlymus, pateiktų galimus sprendimų būdus, kaip konvencijos nuostatos turėtų būti integruotos į nacionalinę teisę.
Atsižvelgiant į tai, kad už UNESCO paveldo vertybių apsaugą yra atsakingos įvairios ministerijos bei institucijos, forume taip pat buvo pabrėžta būtinybė glaudžiau bendradarbiaujant sukurti UNESCO paveldo vertybių integruotos valdysenos ir stebėsenos būdą, suderinti aiškią veiklų ir atsakomybių tarp minėtų institucijų pasiskirstymo ir subordinacijos schemą, parengti vietovių valdymo planus, sutelkti finansavimo šaltinius. Prezidento nuomone, sutelktas ir integralus atsakingų pareigūnų ir institucijų požiūris šiuo atveju yra ne prabanga, o būtinybė.
Forume susitarta dėl konkrečių žingsnių – Kultūros ministerija artimiausiu laiku peržiūrės nacionalinių koordinatorių ir vietos valdytojų, atsakingų už konvencijos įgyvendinimą, statusą ir veiklas. Taip pat sutarta skleisti gerąją patirtį, kurią sukaupė Kaunas, ruošdamas paraišką UNESCO, ir parengti valdymo planų gaires.
Prezidento teigimu, Lietuvoje nėra pilnai suvokiamos ir išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO. Tai Lietuvos tarptautinio įvaizdžio ir žinomumo stiprinimas, tarptautinio ir vietos turizmo skatinimas, UNESCO paveldo vertybių kuriama ekonominė, socialinė, kultūrinė vertė. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė neseniai parengtame tyrime apskaičiavo, kad šalyje esančių UNESCO pasaulio paveldo vertybių sukuriama ekonominė vertė yra daugiau nei 170 milijonų eurų per metus.
„Mes turime nustoti istorijos ir gamtos paveldą vertinti kaip kažkieno primestą naštą, nesantaikos ir susipriešinimo dalyką, o turime suvokti jį kaip išskirtinį Lietuvos ir viso pasaulio turtą, kuris tiesiogiai prisideda ir prie Gerovės valstybės kūrimo. Būtina siekti balanso tarp nacionalinio ir vietos interesų. Daugiau dėmesio turime skirti žinioms apie UNESCO pasaulio vertybes švietime, aktyviau įtraukti bendruomenes ir jaunimą“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas tikisi, kad, šiame susitikime nustačius pagrindines įsisenėjusias problemas ir sutarus telkti bendras institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir verslo pastangas, bus nubrėžta nauja kryptis, siekiant proveržio UNESCO pasaulio paveldo vertybių juridinės ir faktinės apsaugos, stebėsenos, valdysenos ir įveiklinimo srityse.
Renginyje dalyvavo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, švietimo, mokslo ir sporto ministrai, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, Ministrės Pirmininkės patarėjai, Vilniaus, Neringos, Klaipėdos, taip pat Vilniaus, Rokiškio, Širvintų rajonų merai ir atstovai, UNESCO paveldo vertybių Lietuvoje (Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės) valdytojai, Nacionalinės UNESCO komisijos, jos sekretoriato atstovai, Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė, Kultūros paveldo departamento vadovas, „ICOMOS Lietuva“, bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovai.
Prezidentūros Valstybės pažinimo centre šią savaitę atidarytas specialus ekspozicinis stendas, pristatantis visas Lietuvoje esančias UNESCO pasaulio materialiojo ir nematerialiojo paveldo vertybes.
Vienas iš skandalingų ir gėdingų Seimo poelgių – atsisakymas pripažinti senąjį aisčių Tikėjimą kaip Tautos bei žmonijos kultūrinį paveldą, istorinį faktą, padėti kultūros darbuotojams puoselėti jį, pažindinti su juo pasaulį ir pačius lietuvius, mokslininkams – tirti jį.