Išleistas 6-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

Šeštajame 2021 m. kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje D. Zaikauskienė kviečia naudotis lietuvių patarlių ir priežodžių fondu (LLTI); B. Jasiūnaitė pasakoja apie uodo vaizdinį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje; spausdinamas pokalbis su E. Kutorga apie mikologijos terminiją;

I. Baltakienė dalijasi įspūdžiais apie pirmąsias kūrybinių darbų varžytuves „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“, skelbiami laimėtojų darbai; A. Drukteinis šįkart komentuoja skiriamosios sakinio dalies ribas.

Turinys:

Dalia Zaikauskienė. Patarlių lobiai ir mįslės ….. 3

Įprasta sakyti, kad patarlėmis perteikiama ilgametė žmonijos ir tautos patirtis bei išmintis, teigiamos nesenstančios bendražmogiškosios vertybės.

Net ir keičiantis gyvensenai, pasaulėžiūrai, pasaulėvokai, patarlės ir priežodžiai išlieka – dėl lakoniškos formos ir talpaus turinio juos nesunku pritaikyti kuo įvairiausioms padėtims.

Tautos vartotų ir vartojamų patarlių ir priežodžių visuma – tai ne tik jos kalbinių išteklių, kai ypatingu būdu dera mintis ir ją reiškiantis vaizdas, bet ir visuomeninio gyvenimo ir jo permainų, socialinių santykių, tikėjimo, buities, papročių raidos simbolinis atspindys.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) sukauptas didžiulis lietuvių patarlių ir priežodžių fondas. Jį sudaro ir rankraštiniai tekstai, ir išrašai iš spausdintinių šaltinių.

Elektroninė LLTI patarlių bei priežodžių išteklių versija – nuolat taisomas ir pildomas elektroninis sąvadas „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“.

Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Uodas ….. 7

Uodas (žemaičių kuisis, kniuisis) – bene vienas žinomiausių, nemaloniausių Lietuvos vabzdžių. Palyginimuose, patarlėse pabrėžiamas uodo įkyrumas, įžūlumas, ironiškai, o kartais hiperbolizuotai vaizduojamas jo menkumas, smulkumas.

Uodai minimi įvairiuose posakiuose, pavyzdžiui, tinginys, ieškantis priežasčių atidėti darbus, pašiepiamas posakiu: „Rytą – rasos, dieną – vapsvos, vakare uodai.“

Etiologinėse sakmėse uodai laikomi velniškos kilmės padarais. Liaudies tikėjimuose uodų vislumas, aktyvumas siejamas su vasaros šventėmis: Joninėmis ar Petrinėmis.

Albinas Drukteinis. Keblesni skyrybos ir sintaksinės interpretacijos atvejai: skiriamosios sakinio dalies ribos ….. 12

Straipsnyje siekiama sistemiškai apžvelgti svarbesnius su sujungiamaisiais jungtukais pavartotos sakinio dalies ar šalutinio dėmens skyrybos atvejus, keliančius sunkumų, kai reikia nustatyti jų ribas ir atitinkamai parinkti skyrybos ženklo vietą, o kai kada – apsispręsti, skirti ar neskirti.

Svarbios žinios:

Biologijoje vardai ir terminai – susikalbėjimo pagrindas (Ernestą Kutorgą kalbina Rita Urnėžiūtė) ….. 19

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Sraigės“ apdovanojimo laimėtojas, mikologijos terminijos kūrėjas ir normintojas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius Ernestas Kutorga pasakoja apie grybų vardyno tvarkybos būdus ir mikologų darbo įdomybes.

Mokytojo užrašai:

Irena Baltakienė. Kūrybinės varžytuvės „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ – pirmosios, turiningos, tarptautinės ….. 29

20211 m. Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pirmą kartą surengė kūrybines varžytuves „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“.

Vertinimo komisijos narė Irena Baltakienė įvairiais bruožais apžvelgia jo dalyvių darbus ir apibendrina: tokias varžytuves reikia auginti. Jos galėtų tapti kasmetinės, tradicinės, nes kiekvieno mūsų santykis su kalba yra išskirtinis ir nepakartojamas.

Varžytuvių laimėtojų (suaugusiųjų grupės) darbai:

• Justė Dumčiūtė. Obelėle, žydėk! ….. 32
• Laineda Vainauskaitė. Brangiam draugui ….. 33

Apžvalga:

Terminologija 27 (apžvelgia Ramunė Vaskelaitė) ….. 34

Pristatomas Lietuvių kalbos instituto išleistas naujas mokslinio žurnalo „Terminologija“ tomas, išsiskiriantis tuo, kad jame daugiausia dėmesio skiriama terminams, gyvuojantiems ne mokslo kalboje, o mažiau įprastose terpėse.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė.

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m. Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. VLKK remia teminius žurnalo puslapius.