Kai 1918 m. užgimė nepriklausoma Lietuvos valstybė, jos žmonėms teko ne kartą įrodyti, kad jie yra verti Nepriklausomybės Akte deklaruoto suverenumo.
Nepriklausomybės kovomis pavyko jį apginti ir įtvirtinti. Tačiau apgynus valstybės sieną ir teritoriją, jos kūrimo darbai nesibaigė.
Prasidėjo kitas svarbus ir reikšmingas – diplomatinis – laikas. Užsienio valstybėms išgirdus Lietuvos politikų, diplomatų kreipimusis užmegzti tarpvalstybinius santykius, teisiškai pripažinti Lietuvos valstybę ir laikyti ją lygia kitų gretose, įvyko tarptautinis lūžis, lėmęs Lietuvos pripažinimą de jure pasauliniu mastu prieš 100 metų.
Šiai simbolinei sukakčiai paminėti Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią dokumentų parodą „Tarptautinis lūžis: Lietuvos valstybės pripažinimas de jure prieš 100 metų“.
Parodą sudaro trys dalys, skirtos atskirų pasaulio regionų valstybių, prisidėjusių prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo, diplomatinei politikai apžvelgti.
Didžiąją parodos dalį sudaro Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos pasiuntinybės Londone, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone ir Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto archyviniuose fonduose saugomi rašytiniai dokumentai.
Tai Lietuvos ir užsienio šalių politikų, diplomatų oficialūs raštai, kreipimaisi, padėkos, susirašinėjimo pripažinimo klausimais dokumentai, telegramos, pranešimų biuleteniai, Lietuvai pristatyti užsienyje skirti pranešimai.
Parodą papildo fotodokumentai: Lietuvos politikų, atstovų užsienio šalyse portretai, atstovybių darbuotojų nuotraukos, įamžinti diplomatų susitikimai ir vykusios šventės.
Visi šie parodoje eksponuojami dokumentai padeda atskleisti sudėtingą ir painų procesą, vykusį Lietuvos valstybės de jure pripažinimo link ir Lietuvos politikų, diplomatų įdėtą sunkų darbą, kad laukiamas rezultatas būtų pasiektas.
Viliamės, kad paroda padės geriau suprasti valstybės kūrimo procesą ir jos diplomatinę istoriją, įvertinti valstybę kūrusių žmonių indėlį ir pastangas, kad Lietuva de jure būtų pripažinta kuo platesniuose pasaulio regionuose ir kaip suvereni valstybė galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti tarptautinėje politikoje.
