Saulės elektrinės kaip ir kitos panašiai veikiančios technologijos teikia labai didelę naudą tiek žmonėms tiek ir aplinkai.
Saulės elektrinės sukurtos taip kad naudotų gamtos išteklius, kas leidžia sunaudoti mažiau kenksmingų ir nesaugių technologijų siekiant išgauti elektros energiją.
Dažnai manoma, kad saulės elektrinės naudos neteikia pavieniams asmenims, kadangi jomis naudojasi įmonės, kurios siekia naudos.
Tačiau taip tikrai nėra. Būtent ši technologija leidžia namų ūkiams turėti nuosavą elektrą nesinaudojant jokių įmonių pagalba.
Tai tampa labai paklausu tarp tų asmenų, kurie stato naujus namus, siekia išnaudoti kuo mažiau elektros ir už ją mokėti didelius pinigus.
Ši technologija leidžia ant namų stogų įsirengti kolektorius, kurių pagalba yra surenkama elektra ir ja galima naudotis ištisus metus.
Kodėl saulės elektrinės geriau už kitas?
Kodėl rinktis saulės o ne vėjo elektrinę? Tai atsakymas, kuris gali reikšti tai, kad vėjo jėgainės yra didelės, joms reikalinga didelė teritorija, jų priežiūra yra daug didesnė nei saulės.
Kaip ir minėta anksčiau saulės kolektoriai yra įrenginėjami ant pastatų stogų todėl neužima daug vietos, ir jie gali būti įrengti namų kvartaluose, ko nebus galima padaryti su vėjo jėgainėmis.
Dažnai žmonėms kyla klausimas, ar saulės kolektorių sukauptas elektros kiekis leis ja naudotis visus metus ir vėliau nereikės likti be šviesos?
Yra atvejų kuomet saulės energijos visiems metams neužtenka, tačiau tai nereiškia, kad pasirinkus tokį šildymo būdą jūs liksite be šviesos, kadangi ir toliau galėsite naudotis paprastąją elektra.
Tačiau naudojant šią technologiją, jūs sutaupysite pinigų. Taip pat svarbu paminėti tai, kad saulės energijos panaudojimo įrengimas kainuoja daug pigiau nei vėjo jėgainės.
Kiek kainuoja įsirengti saulės elektrinę?
Daugelis žmonių, kurie galvoja apie šią galimybę svarsto tai, kiek jiems kainuotų įsirengti šią technologiją savo namų valdose?
Tai priklauso nuo to kiek kolektorių bus pasirinkta naudoti, kokioje namų valdoje jie bus įrengti. Kaina priklauso nuo to, ar jie bus įrengiami ant pastatų stogų ar ant žemės, nes skiriasi jų tvirtinimo būdai.
Svarstantiems įsirengti šią technologiją yra suteikiama Europos sąjungos parama, kurios pagalba dalis įrengimo yra padengiama. Todėl pasirinkus šį elektros išgavimo būdą, kolektoriaus įrengimas kainuos dar mažiau.
Pasirinkus šią technologiją, per kelis metus atsipirks visos išlaidos.
Kai saulės, vėjo ir vandens elektrines propaguoja filologės (turiu galvoje šių eilučių autorę), o statybą skatina politikai, išeina štai kas:
šiedviems kišantis ten, kur nieko nesupranta, lieka neapmąstyta visuma ir neparengtos reikiamo dydžio ,,statinės” gamtos gamintai elektrai supilti, nei ,,keliai”, kuriais ją vartotojams ,,nuveš”.
Mat, pirma reikia paskaičiuoti, suprojektuoti ir įrengti el. talpyklas ir reikiamo galingumo el. perdavimo linijas, kurios papildomą gamtos elektrą ir pasaugoti, ir iki vartotojo ,,nuvežti” pajėgtų. Pasirodo, pavieniams statytojams tai neįkandama, brangiau, negu pačią saulės ar fotovoltų elektrinę pastatyti. Kas to neišmanė ir paskubėjo didesnę, nei pačiam reikia, jėgainę pastatyti, patyrė žalą, kadangi ligi šiol turime tik senąsias el. perdavimo linijas, kurių pralaidumas paskaičiuotas ANAIS laikais gamintos elektros kiekiui. Taigi, jų pagamintą perteklių ESO negali priimti.
Jei valstybė pati nesiims iniciatyvos parengti viską, ko reikia, kad žmonės galėtų drąsiai savo jėgaines statyti, tai taip ir liksime – su pirmeivių entuziastų pasistatytomis bet neefektyviomis arba net ir neveikiančiomis fotovoltų ar saulės elementų jėgainėmis, ,,malūnais”.
Bet atrodo, ne mes vieni turime tokių filologių ir politikų, nes mačiau Nyderlanduose neveikiančias vėjo jėgaines. Čia pat jūra, vėjai siaučia, o jos stovi ir nedirba, nes neapsimoka. Tik tada, kai klausiau, kodėl nedirba, dar nebuvau girdėjusi apie tokią priežastį.
Ne Kas, o Kodėl neįsibėgėja fotovoltų ir kt. elektros gamyba !