Škotija itin skatina bei intensyviai plėtoja jūrinę vėjo energetikos programą į kurią įeina ir novatoriškos technologijos. Pavyzdžiui kaip plaukiojančios vėjo jėgainės. Tiesą sakant, tos atsinaujinančios energijos kartais yra netgi per daug. Ar tai problema? „Intelligent Land Investents“ teigia, kad ne ir jau turi sprendimą. Lochneso ežero pakrantėje ruošiasi statyti milžinišką jėgainę.
Žadama, kad šios hidroelektrinės elektros gamyba siektų net 2,4 GWh. Kai jėgainė bus pilnai įrengta, ji galės 6-šias valandas užtikrinti 400 MW galios poreikį ir padvigubinti jau esančių vėjo jėgainių įrengtąją galią. Pasak Wired UK, tokie skaičiai reiškia, kad ne tik bus veiksmingai išnaudojama vėjo energija, bet ir atsinaujinančia energija bus aprūpinti papildomai 400 000 Škotijos namų.
Šis „Red John“ projektas yra išskirtinis tuo, kad ši hidroelektrinė veiks kaip elektros variklis ir kaip generatorius. Kalbant pavyzdžiais, principas būtų toks kaip Lietuvoje esančios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Tai bus ganėtinai sudėtingas inžinierinis hidrotechninis kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Kai energetinės sistemos apkrova bus maža ir bus daug pigios perteklinės vėjo energijos „Red John“ hidroelektrinės agregatai pradės pumpuoti vandenį iš žemutinio vandens baseino į dirbtinį aukštutinį rezervuarą, taip sukaupdama (akumuliuodama) vandens potencinę energiją.
Didelis tokios jėgainės privalumas yra tas, kad ją galima įjungti bet kuriuo metu ir praktiškai per porą minučių, kai tuo tarpu įprastas dujomis kūrenamas jėgaines įjungti gali užtrukti ir porą valandų.
Hidroakumuliacinė jėgainė yra didžiulis įrenginys, užtikrinantis greitą rezervinę galią ir veiksmingai išnaudojantis perteklinę vėjo energiją, kurios esant itin vėjuotoms dienoms tiesiog nėra kur dėti. Tad kai tos energijos bus per daug, ji bus panaudojama vandens pumpavimui į aukštutinį rezervuarą, kai energijos rinkoje pradės trūkti – „Red John“ pradės veikti kaip įprasta hidroelektrinė.
Skaičiuojama, kad „Red John“ statybos galėtų užtrukti nuo trejų iki penkerių metų, tad „Intelligent Land Investents“ tikisi, kad ši jėgainė turėtų pradėti veikti iki 2024 metų. Kol kas projektas yra finansuojamas asmeninėmis „Intelligent Land Investents“ lėšomis ir skaičiuojama, kad galutinė projekto įgyvendinimo suma galėtų siekti 500 milijonus svarų sterlingų (558,44 mln. eurų aut. past.), tad reikės ieškoti ir papildomų finansavimo šaltinių.
Visgi, šis projektas dar turi nueiti ilgą kelią kol taps realybe. Jį turi patvirtinti kelios reguliavimo agentūros, o tai gali užtrukti net kelerius metus. Kaip rašoma „Intelligent Land Investents“ internetinėje svetainėje, „Red John“ projektas pareikalaus 5,4 mln. m3 tūrio viršutinio vandens rezervuaro, o tai gali sukelti neigiamus padarinius, nes bus prarastos natūralios buveinės.
Tačiau projekto autoriai BBC teigė, kad jie gali viršutinį rezervuarą suprojektuoti taip, kad jis atrodys kaip visiškai natūralus ir dar vienas įprastas apylinkėse esantis ežeriukas. BBC taip pat pažymi, kad viena hidroakumuliacinė jėgainė jau yra įrengta rytinėje Lochneso pakrantėje, tad „Red John“ jėgainė jau būtų nebe pirmoji.
Susiję straipsniai:
- Nemuno saloje planuojamas modernus mokslo centras
- VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai
- Moksliniams Baltijos jūros tyrimams skiriama 38 milijonų eurų
- VU mokslininkai dalyvauja kuriant naujos kartos taupų ir efektyvų apšvietimą
- Kviečiama teikti paraiškas mokslo ir technologijų populiarinimo renginių finansavimui
- Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
- Naujos technologijos kuriamos Lietuvoje panaudojant ES paramą
- Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai
- KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus
Šiaip naturaliai vėjo energija lieka gamtoje. Tai, jeigu žmogus vėjo energiją vers elektros energija, tuomet gamtos energetiniai procesai sukeliantys vėjus turės silpnėti ir gali būti prieita prie to, kad gamtoje vėjai gali susilpnėti iki tiek, kad nebus iš ko ne tik elektrą gaminti, bet oras taps užterštas, neprapučiamas, kad iškils grėsmė dabar esamoms gyvybės formoms tarp jų ir žmogui.
Labai skaudu, kai Alkas, vadovaujamas VU fiziką baigusio Jono Vaiškūno, rašo laikas nuo laiko kvailystes apie politiškai korektiškas ‘atsinaujinančias energijas’.
Politiškai – ekonomiškai tai vėjo energetika yra visuomenės skurdinimas, tilto tiesimas išilgai upės – 2012 m. Nyderlandai ‘atsinaujinančias energijas’ dotavo 7,5 mlrd. eurų, o tokia energetika sudarė tik 4 nuošimčius, dabar užduotis – iki 2025 m. pasiekti 20 nuošimčių, tai dotuoti teks 37,5 – 40 mlrd. eurų.
Vokietija 2012 m. dotavo 20 mlrd. eurų – sulyginkite su Lietuvos biudžetu.
Koks skurdinimas ir koks siaubingas skurdinimo pagreitis užsibrėžtas Briuselyje artimiausiam dešimmečiui.
Trisparnės vėjo jėgainės atsipirkimas viršija 50 metų, ji negali tiek laiko suktis, nusidėvi sparnai, guoliai, belieka tik stovas.
Vėjo jėgainė panaudoja iki 31 nuošimčio vėjo jėgos savo užgriebio plote, pradeda suktis esant vėjo greičiui daugiau kaip 4,5 m/sek.
Negana to, jei sparnams naudojamas molibdenas bus naudojamas šiandienos apimtimis, tai molibdeno išžvalgytos atsargos yra dar 65-70 metų.
Na ir ekologija, dėl kurios myžčioja kas netingi – sparnas, praeidamas pro stovą, sukelia didžiulį virpėjimą, garsą VUF, girdimą keletą kilometrų, o gausus jėgainių skaičius, net keliolika, o sparnai yra trys, esant vėjui virš 4,5 m/sek, tas prasilenkiančių sparnų garsas yra skausmingai alinantis žmogų, žmonės masiškai serga nerviniu išsekimu, nepaprastai padaugėja vėžio susirgimų, išsilaksto laukiniai gyvūnai, o įrengiant jūros pakrantėse, negiliuose vandenyse, dingsta vandens augmenija ir gyvūnija, ištinka tikroji ekologinė katastrofa.
Delfto universitete Nyderlanduose yra netgi profesorius, užsiimantis vėjo jėgainėmis, negaliu susilaikyti nuo žvengimo – tai arklių kinkomojo transporto konkurencingas pritaikymas Formula 1 lenktynėms.
Gerbiamas Jonai Vaiškūnai, nejaugi Jums fiziko diplomas leidžia glausti po savo sparnu tokias ‘atsinaujinančių energijų’ kvailystes, nejaugi Jums fiziko išsilavinimas negraužia sąžinės, užsiimant besmegenių pasakomis jas atkartojant ?
Įspūdingiausia šiame straipsnyje Lochneso ežero pavadinimas ir investicijų suma: 500 mln. GBP.
Kruonis 10 h gali palaikytu 900 MW galią, o tai 2,5 karto galingiau:)
Taigi mūsų kruonis įrengimo savikaina vertas 1,5 mlrd. GBP, nenaudokime 1,5 mljr. vertės objekto, nes patys nestatėm o Astravas nesaugus (nors jis bus nepriklausomai nuo mūsų norų…).
http://www.gamyba.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kruonio-hidroakumuliacine-elektrine-khae