Pirmojo lietuviško derliaus kopūstai jau atkeliavo į parduotuves. Kaip teigia augintojai, svyruojanti oro temperatūra pirmajam derliui įtakos per daug neturėjo ir jis jau pasiekė pirkėjus.
Rekordiniai karščiai įtakos kol kas neturi
Kėdainių rajone kopūstus auginantis „Tikro ūkio“ ūkininkas Virgilijus Kuprevičius sako, kad Lietuvą užklupusi karščio banga didelės įtakos kopūstų derliui neturėjo.
„Kopūstai mėgsta vėsenį orą, todėl aukšta temperatūra jiems nepatinka, tačiau karščiai Lietuvoje tęsėsi neilgai ir įtakos derliui neturi. Vis dėlto kai oras karštas, kopūstus reikia gausiai lieti, o vandens perteklius gali pradėti pūvimo procesą“, – pasakoja V. Kuprevičius.
Tiesa, anot jo, dėl šalto ir lietingo pavasario kopūstų derlius keliomis savaitėmis vėluoja. Įprastai parduotuvėse kopūstai pasirodydavo jau birželio 10 dieną. Tačiau ūkininkas teigia, kad jis tikisi įprasto, gausaus šių daržovių derliaus – paprastai per sezoną jis užaugina apie 3–4 tūkstančius tonų kopūstų. Kaip pasakoja V. Kuprevičius, jis savo ūkyje augina apie 7 rūšis kopūstų. Ankstyvieji kopūstai auga 55 dienas, vėlyvesni apie 70, o vėliausieji – skinami spalio, net lapkričio mėnesiais.
Ankstyvieji kopūstai, pasak ūkininko, užauga iki 1 kilogramo. Vėlyvesnius V. Kuprevičius užaugina iki 2–4 kilogramų.
„Europoje tokio dydžio kopūstai jau būtų nestandartas, tačiau lietuviai kopūstus mėgsta gerokai didesnius, o mes, savo ruožtu, viską darome pagal pirkėjų poreikius“, – teigia ūkininkas.
Pasak jo, ankstyviausios rūšys labiausiai yra tinkamos salotoms, mat lapai minkšti ir ploni. Vėlyvesni – balandėliams, o patys vėlyviausi kaupia daugiau cukraus, todėl jie labai skanūs ir tinkami rauginimui.
Viena seniausių daržovių pasaulyje
Kopūstai yra lapinė daržovė kilusi iš Brassica šeimos, kurią taip pat sudaro brokoliai, žiediniai ir Briuselio kopūstai. Sakoma, kad tai viena seniausių daržovių pasaulyje. Istoriniai šaltiniai skelbia, kad pirmieji kopūstai pradėti auginti Kinijoje, prieš 4000 metų.
Ši daržovė labai švelnaus ir universalaus skonio, todėl yra mėgstama bene visame pasaulyje: Japonijoje iš kopūstų populiaru yra kepti blynus, Amerikoje jie dažniausiai naudojami ruošiant coleslaw salotas, o Kinijoje dedami į įvairiausius troškinius ir derinami prie mėsos.
Kopūstai – itin sveikatai naudinga daržovė. Juose yra daugybė vitamo C ir K, antioksiantų. Be to, kopūstuose yra labai mažai kalorijų, todėl puikiai tinka ir tiems, kurie meta svorį: viename puodelyje pjaustyto kopūsto galima rasti vos 33 kalorijas.
Dėl kopūstuose esančių antioksiantų gražėja veido oda, juos įtraukus į savo kasdienį racioną gerėja atmintis bei smegenų veikla, o dėl juose esančio vitamino C stiprėja imuninė sistema. Be to, kopūstų vartojimas mažina organizme esantį cholesterolį. Kopūstuose taip pat yra daug energiją didinančių B grupės vitaminų, įskaitant B1, B2 ir B6.
„IKI“ daržovių ekspertai karštą dieną siūlo išbandyti ir kopūstų salotų su greipfrutais receptą. Jos puikiai tiks kaip užkandis taps puikiu garnyru prie paukštienos ar žuvies patiekalų.
Kopūstų salotos su greipfrutais
Jums reikės:
Šviežio kopūsto
Greipfruto
Šlakelio šviežiai spaustų greipfruto sulčių
Kedrinių pinijų riešutų
Ožkų sūrio
Žiupsnelio druskos
Žiuosnelio juodųjų pipirų
Šlakelio acto
Šlakelio alyvuogių aliejaus
Pagaminimas:
Nupjaukite greipfrutų odą iki pat minkštimo. Išpjaukite vaisiaus skilteles be odelės. Pjaukite virš dubenio, kad į jį suvarvėtų išsiskiriančios sultys. Kedrinių pinijų riešutus kelias minutes paskrudinkite sausoje keptuvėje. Lėkštėje sumaišykite juoselėmis supjaustytą kopūstą, greipfrutų skilteles, patrupintą ožkų pieno sūrį, riešutus. Jei norisi, pasūdykite ir pagardinkite juodaisiais pipirais. Dubenėlyje sumaišykite greipfrutų sultis, actą ir aliejų. Gautu padažu apliekite salotas.
