Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

M. Purvinas. Mažvydų genties pėdsakų beieškant

Martynas Purvinas, www.voruta.lt
2021-06-23 08:00:02
3
Dr. Martynas Purvinas | mokslolietuva.lt nuotr.

Dr. Martynas Purvinas | mokslolietuva.lt nuotr.

Galima manyti, kad didžiajam mūsų dainiui Kristijonui Donelaičiui savaip pasisekė. 1945 m. sugriautojoje Mažojoje Lietuvoje pavyko aptikti jo rankraščių.

Sovietinės okupacijos dešimtmečiais niokotoji Tolminkiemio bažnyčia vis tik nebuvo visai nušluota nuo žemės paviršiaus, neatsidūrė kokiame kariniame poligone kaip kareivų pamėgtas taikinys bombardavimams.

Vokietijoje prisiglaudę Donelaičių giminės palikuonys (H. Donalies, F.W.L. Venau (Wenau) ir kiti) surinko žinių apie K. Donelaitį ir šimtus tos giminės palikuonių. Dabar Vilniaus universitete saugomuose F.W.L. Venau (Wenau) rinkiniuose norintieji gali susirasti daugybę žinių apie didįjį poetą ir Donelaičių giminę.

Kitaip buvo su lietuviškosios raštijos pradininku Martynu Mažvydu, gyvenusiu gerokai seniau – beveik prieš šešetą šimtmečių, dar vakarietiškosios civilizacijos mūsų žemėse rytmečiu. Apie tą svarbųjį žmogų žinių likę labai nedaug – tik spėliojama, kur ir kada jis buvo gimęs.

Deja, XVIII a. viduryje Ragainės miestą nusiaubusi ir sudeginusi Rusijos kariuomenė veikiausiai sunaikino daugelį ten ilgai klebonavusio M. Mažvydo pėdsakų, bažnyčioje saugotus senovinius dokumentus.

Per praėjusius šimtmečius Lietuva neteko daugelio XVI a. istorinių šaltinių. Deja, anuomet LDK nepasižymėjo išplėtota raštvedyba, dažnais ir visuotiniais gyventojų surašymais ir pan.

Tegalime pavydėti Vakarų Europos šalims, kur istorikai nesunkiai randa duomenų ir apie X ar XII a. veikėjus, detaliai apibūdina viduramžių epochą ir dar senesnius laikus.

Dabar, vadovaujant istorikui Virginijui Jociui, jau veikia tyrimo darbo grupė, siekianti nustatyti bent svarbiausias M. Mažvydo gyvenimo datas, surinkti daugiau istorinių žinių apie lietuviškosios raštijos pradininką ir jo gentį.

Kaip žinoma, dėl sudėtingėjusios padėties LDK žemėse M. Mažvydui (kaip ir būreliui kitų tuometinių šviesuolių) teko trauktis į Prūsijos kunigaikštystės valdas, kur ir buvo išspausdintas garsusis „Katekizmas“. Toje vakarietiškiau besitvarkiusioje šalyje buvo uoliau vystoma raštvedyba ir naujoviškesni valstybės valdymo būdai.

Net ir Antrojo pasaulinio karo laikais bei pokario dešimtmečiais sunaikinus daugybę Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorinių dokumentų, išlikusiuose senųjų rinkinių fragmentuose dar galima aptikti labai turiningų šaltinių.

Pavyzdžiui, Vokietijos tyrėjas H. H. Dylmanas (Diehlmannas) iš senųjų rankraščių parengė ir išleido vertingų XVI a. vidurio Prūsijos hercogystės (kunigaikštystės) dokumentų rinkinį, kur išliko daug žinių apie Mažąją Lietuvą ir jos tuometinius gyventojus.

Peržiūrėdamas tuos šaltinius, ten pastebėjau tūkstančius lietuviškų/žemaitiškų asmenvardžių – gausios migracijos į Prūsijos valdas pėdsakus.

Nors kai kurie Lietuvos istorijos veikėjai tebekartoja, kad lietuvių kaimiečiai pavardes gavo tik XVII a., tačiau minėti dokumentai rodo, kad jau XVI a. buvo susiklostę daugybė ir šiandien žinomų lietuviškų/žemaitiškų pavardžių (pavyzdžiui, Rimkus, Stankus, Jukna, Butkus, Budrus ir t.t.).

Anuomet buvo užfiksuota ir daug senoviškesnių baltiškų asmenvardžių, kaip kad Mantvydas, Mantvilas, Mastvilas, Mažrimas, Mažintas ir pan.

Deja, Mažvydų asmenvardis to laiko dokumentuose nebuvo paminėtas. Galima spėlioti, kad ta gentis gal nebuvusi gausi, tokie asmenvardžiai buvę reti ir M. Mažvydo gimtinėje (kaip spėja kalbininkai, dabartinėje pietvakarių Žemaitijoje).

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.
Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

Gal buvę visokių atsitiktinumų, lėmusių Mažvydų sėslumą – jų neskubėjimą keltis į Prūsijos valdas.

Šimtuose puslapių peržiūrėtų dokumentų vis tik pavyko aptikti ir mažvydiškų pėdsakų. Antai, tuometinio Ragainės valsčiaus Gilandžių kaime (Glande villa), šiandien beveik išnykusiame, buvusiame ties Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės paribiu, XVI a. viduryje buvo užrašyti net keturi Mažvydaičiai: Laurynas (Laurin Maswideitis), Jokūbas (Jacob), Mikna (Mickna), Jonas/Johanas (Jhan).

Visi jie lyg gyvenę šalimais, tad galima spėti, kad tai buvo giminės (gal broliai ar pan.). XVI a. viduryje jie buvo užrašyti kaip savarankiški ūkininkai, o ne kaip kokie neseniai atklydę varguoliai. Tai leidžia spėti, kad visi tie Mažvydaičiai gal buvo gimę XV/XVI a. sąvartoje ar XVI a. pradžioje.

Jų pavardės „Mažvydaičiai“ liudija, kad jie buvo kažkokio Mažvydo palikuonys – anais laikais Mažojoje Lietuvoje tokia priesaga (-ait ir pan.) būdavo pažymimi jaunesnieji žmonės, kokio pirmtako įpėdiniai.

Galima spėti, kad kažkoks Mažvydas gal dar XV a. (gal ramesniais laikais po 1422 m. Melno taikos), veikiausiai, iš pietvakarinės Žemaitijos atvyko į dar besikuriantį Gilandžių kaimą, kur galėjo gauti nemažą žemės plotą ir palankias sąlygas ūkininkauti. Jo keturi sūnus (?) ten taip pat galėjo tapti savarankiškais ūkininkais su savais nemažais ūkiais.

Antai, Laurynas Mažvydaitis tuomet laikė du darbingus arklius, 2 jaučius, vieną melžiamą karvę, antrametį veršį, 2 avis, 2 ožkas, 4 senesnes kiaules (paršavedes).

Jokūbas tada turėjo 2 darbingus arklius, 2 jaučius, vieną melžiamą karvę, vienintelę avį, 2 senesnes kiaules. Mikna Mažvydaitis turėjęs po vieną arklį ir jautį, melžiamą karvę ir antrametį veršį, po 4 avis ir ožkas, 5 senesnes kiaules. Jonas laikęs vieną darbingą arklį, 2 jaučius, po vieną melžiamą karvę, ožką ir senesnę kiaulę.

Įdomu, kad vienas iš keturių brolių (?) Mažvydaičių oficialiame dokumente vadintas ne krikščioniškuoju vardu (kaip kad kiti trys), o aiškia pravarde „Mikna“ – miknius.

Tai gali rodyti, kad ne per seniai pakrikštytame krašte naujoviškieji krikščioniškieji vardai nebuvo branginami, gal jie vis dar buvo gan svetimi ir ne per daug įprasti.

Spėjame, kad šis Mažvydaitis vaikystėje taip pat buvo pakrikštytas ir gavo kokį krikščionišką vardą (Petras, Povilas ar kt.), tačiau aplinkiniai jį žinodavo kaip „miknių“, nebeminėdami oficialaus vardo.

Anuometiniuose Gilandžiuose buvo surašyta daug mums įprastų lietuviškų pavardžių, kaip kad Bartkus, Bartkaitis, Budraitis, Barzdūnas, Jonaitis, Mančiūnas ir t.t. Ten būta ir dar stambesnių ūkininkų.

Antai, Steponas Eitantaitis turėjęs 4 darbingus arklius, 2 antramečius kumeliukus, po 4 jaučius ir melžiamas karves, 3 antramečius veršius, 5 avis, 6 ožkas, 13 senesnių kiaulių. Tad šiame ūkyje buvusi net 41 gyvulio banda, kurios galėjo pavydėti ir vėlesnių laikų lietuvių valstiečiai.

Grįždami prie Gilandžių kaimo ūkininkų Mažvydaičių, galėtume paspėlioti, kaip jie buvo susiję su garsiuoju Martynu Mažvydu. Atrodo, kad tie ūkininkai buvo vyresni už Martyną, tada gal jam būtų tikę į dėdes ar pan.

Gal visi jie nebuvo artimiausieji giminės, o tik kokie antros, trečios ar kažkelintos eilės dėdės ar pusbroliai. Gal jie ir nebuvo susiję kraujo ryšiais, tačiau dėl Mažvydų pavardės buvusio retumo kažkokia giminystė buvo įmanoma.

Įdomu, kad į Prūsijos valdas kažkada atsikraustęs kažkoks Mažvydas nekeliavo kur nors labai toli, o apsistojo netoli nuo anuometinės sienos su LDK.

Mažvydo „Katekizmas“ | Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

Ten klostėsi patys lietuviškiausieji kaimai, kur ir formavosi Mažoji Lietuva – ilgaamžės lietuviškos kultūros kraštas. Deja, sovietinės okupacijos laikais Gilandžių kaimas ir tenykščių Mažvydų – Mažvydaičių pėdsakai beveik išnyko.

Belieka priminti, kad vis dar nuodugniai netyrinėtuose Prūsijos istoriniuose archyvuose gali glūdėti daugybė dokumentų, galinčių atskleisti lietuviškosios raštijos pradininko Martyno Mažvydo gyvenimo ir veiklos dar nežinomas aplinkybes. Būtų įdomios ir žinios apie visą Mažvydų gentį, jos žmones.

Literatūra:

M.Purvinas, Ragainės urbanistinės raidos bruožai XV-XVIII amžiais. Kultūros paminklai. 15. Vilnius, 2010, p. 77-87.
M.Purvinas. Martynas Mažvydas, Nemunas ir hidrofobija lietuvių mentalitete. Mokslo Lietuva.  1997.05.28 d., Nr. 10, p. 12.
Purvinas. Kur kunigavo Martynas Mažvydas? Voruta, 2011.02.05 d., Nr. 3, p. 4.
Purvinas. Martynas Mažvydas ir Ragainės parapija. Voruta, 1997.04.19 d., Nr. 15, p. 7.
H. Diehlmann. Die Tuerkensteuer im Herzogtum Preussen 1540. Bd. 1-3. Hamburg, 2008.
F.W.L. Wenau. Neue Donalitiana. Bd. I – VIII. Lilienthal.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video)
  2. M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I)
  3. M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video)
  4. M. Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos
  5. M. Purvinas. Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą?
  6. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatytas Donelaičių giminės medis
  7. O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  8. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  9. Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video)
  10. Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“
  11. Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus
  12. Parodos „Gera rašyti ranka…“ atidarymas
  13. O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Jonas says:
    1 metai ago

    Na Tauragės krašte ir dabar tų senų asmenvardžių pilna. Tai iš atminties, nuo savo gimtų namų, kokiu pora kilometrų spinduliu prisimenu šias pavardes. Ašmonas, trys Dikmonai, Dicmonas, Vydutis, Vismantas, Brinkmonas. Dar pasitaikė sutikti Tarvydus, Vydmantus, Montvilus, Mantvydus, Mažutis. O pavarčius surašymo duomenis tikriausiai rastum dar daugiau. Be to yra Tauragės r. kaimai, Mažonai, Mažintai. Tiesa su Mažvydų pavarde sutikti žmonių neteko.

    Atsakyti
    • Jonui says:
      1 metai ago

      Manau, kad pavardės Dikmonas, Dicmonas yra vokiškos kilmės- Dieckmann, Dietzmann, Brinkmonas- Brinkmann. Pavardė Ašmonas, matyt yra pavardės Ašmontas vedinys, bet gali būti kilusi ir iš vokiškos pavardės Aschmann.

      Atsakyti
  2. Jonas says:
    1 metai ago

    Dar galiu pridurti, kad netoli Gilandviršių yra Mažrimaičių kaimas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rusiškas fatalizmas: apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • Tikiuosi!!! apie Z. Zinkevičius. Tikiu, kad mūsų kalbos ir kultūros naikintojai liks nieko nepešę
  • Jonas apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • Vilna apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
  • Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali prišaukti pavojų
  • Tyrimas: apie pusė lietuvių negali kokybiškai išsimiegoti

Kiti Straipsniai

Istorinės atminties renginio dalyviai su kun. Sauliumi Juozaičiu | R. Kaminsko nuotr.

R. Kaminskas. Paminėtos Prūsijos kunigaištystės 500-osios įkūrimo metinės

2025 04 27
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Birutė Servienė. Žvaigždė ir bažnyčia, 2023 | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje pristatoma tradicinių karpinių meistrės paroda ir Mažosios Lietuvos papročiai

2025 04 10
J. Vercinkevičius. „Rambyno“ pradžia ir pabaiga. Kodėl? | voruta.lt nuotr.

J. Vercinkevičius. „Rambyno“ pradžia ir pabaiga. Kodėl?

2025 04 04
Nuo meilės dovanų iki šiaudinių sodų – LNM Etnografijos saugyklos lobiai | lnm.lt nuotr.

Nuo meilės dovanų iki šiaudinių sodų – LNM Etnografijos saugyklos lobiai

2025 04 04
Olimpiados dalyviai | I. Sliužinskaitės nuotr.

Mažosios Lietuvos regiono mokiniai dalyvavo etninės kultūros olimpiadoje

2025 02 28
Rytprusiai | V. Šilas, bernardinai.lt nuotr.

M. Purvinas. Rytprūsiai. Istorija ir/ar mitai

2025 02 02
Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika | silutesnaujienos.lt nuotr.

Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika

2024 12 11
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

 V. Šilas. Kartu su visa Lietuva

2024 12 08
Artėja Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje | voruta.lt nuotr.

Artėja Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje

2024 12 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Rusiškas fatalizmas: apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • Tikiuosi!!! apie Z. Zinkevičius. Tikiu, kad mūsų kalbos ir kultūros naikintojai liks nieko nepešę
  • Jonas apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • Vilna apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Vakar už tai banino – šiandien oficialu?

„Iš savo varpinės“: Stipendija už…orientaciją? „Šeimos maršo“ įdirbiu pasinaudos kiti? Debesys virš LRT

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai