Konferencijoje aptartas pasirengimas branduolinei avarijai

Kaip rengiamasi užtikrinti šalies gyventojų saugumą branduolinės ir radiologinės avarijos metu? Šis ir kiti klausimai gvildenami gegužės 27–28 dienomis vykusioje nuotolinėje tarptautinėje konferencijoje, kurią rengė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Užsienio šalių ir Lietuvos ekspertai bei civilinės saugos specialistai konferencijai parengė 16 pranešimų. Joje dalyvauja per 200 dalyvių.

Konferencija skirta Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ LT05-5-VRM-TF-001 viešinimui.

Departamento direktorius Saulius Greičius, pradėdamas konferenciją, apgailestaudamas pastebėjo, kad rytuose  turime kaimyninę valstybę, kuri sugeba nustebinti  savo sprendimais: „Vienas iš tokių sprendimų yra  atominės elektrinės  parinkta vieta, pagal  kurią apsaugomųjų  veiksmų zonos atsirado  būtent Lietuvos teritorijoje. Tinkamas pasirengimas galimiems incidentams tapo būtinybe, o vienas iš pirminių veiksmų yra perspėjimo sistemos vystymas.“

S. Greičius pažymėjo, kad Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis įgyvendinus projektą, modernios perspėjimo sistemos bus įdiegtos 17-oje savivaldybių. Taip pat bus įdiegta  ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinė sistema, parengtos gyventojų švietimo ir mokymo programos ir surengtos pratybos.

Departamento vadovo teigimu, šiandieninė konferencija – vienas iš žingsnių, skatinančių visų savivaldos  ir valstybės institucijų  įsitraukimą ir keitimąsi gerąja praktika.

„Gyventojų saugumo užtikrinimas yra labai svarbi šio įgyvendinamo projekto dalis. Uždarėte buvusią  atominę elektrinę, bet dabar  turite rūpintis  saugumu, nes (Astravo) atominė elektrinė yra net arčiau Vilniaus“, – sakė  Norvegijos Karalystės ambasadoriaus patarėjas/misijos vadovo pavaduotojas Bjornas Erikas Brustadas. Jis pabrėžė, kad Norvegija, prisidėdama finansiškai, siekia stiprinti Šiaurės Europą bei Europos šalių bendradarbiavimą ir jų saugumą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kreipdamasi į konferencijos dalyvius, pabrėžė, kad Baltarusijos AE kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos Sąjungos piliečių saugumui: „Pastarųjų dienų įvykiai akivaizdžiai signalizuoja, kad kaimynystėje turime neprognozuojamą valstybę. Lietuva darys viską, kad apsaugotų savo gyventojus ir nacionalinio saugumo interesus“.

Ministrė taip pat pažymėjo, kad vertinant grėsmes ir  siekiant užtikrinti civilinę saugą, yra tobulinami valstybės ir savivaldybių instituciniai gebėjimai bei jų tarpusavio bendradarbiavimas, stiprinamos aplinkos ir radiacinio monitoringo, civilinės saugos, gyventojų informavimo sistemos, yra rengiama krizių valdymo koncepcija.

„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turime  progą pakalbėti  apie branduolinę saugą ir noriu nuoširdžiai padėkoti  mūsų Norvegijos partneriams už pagalbą ir finansinę  paramą Lietuvai diegiant šiuolaikiškas gyventojų perspėjimo sistemas bei organizuojant  branduolinės saugos  mokymus ir pratybas. Džiaugiuosi, kad kalbėdami apie pasirengimą reaguoti  į Baltarusijos AE keliamas grėsmes, mes nesame vieni ir šiandien apie pasirengimą kalbame vienu balsu su mūsų Norvegijos partneriais,“ – sakė ministrė.

„Gyventojų perspėjimo sirenos bus įrengtos 17-oje  savivaldybių, kurios pirmosios pajustų galimos avarijos padarinius, tarp jų yra ir Jonava. Vertinu institucijų kompetenciją ir pastangas, kad reikalui esant būtų užtikrintas  gyventojų perspėjimas ir sulauktume realios pagalbos, jeigu jos poreikis atsirastų, – sakė  Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. – Labai norėtųsi tikėti, kad  toms perspėjimo sirenoms, kurios bus įrengtos  savivaldybėse, niekada nereikėtų gausti ir visi būtume saugūs.“

Įgyvendinus  šį projektą, tikimasi užtikrinti kokybišką 75 proc., t. y.  700 000 gyventojų, kurių gyvenamosios vietovės patenka į Baltarusijos Respublikos AE skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą (0-100 km poveikio zoną), informavimą ir perspėjimą.

Tam numatoma įsigyti ne mažiau kaip 215 naujų modernių sirenų, kuriomis bus atnaujinta bei išplėtota esama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Įsigijus kompiuterinę programą, kuri padės tinkamai vertinti galimos avarijos Baltarusijos Respublikos AE eigą bei padarinius, ir atnaujinus gyventojų perspėjimo ir informavimo sirenomis infrastruktūrą, bus sukurta nauja vieninga ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinė sistema (VESVIS).

Įgyvendinant projektą bus surengtos ir bendros civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvaus apie 400 žmonių: PAGD, VATESI, Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos bei Baltarusijos AE avarijos poveikio zonoje esančių savivaldybių, taip pat LR ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, atstovai. Jų metu bus inscenizuojami įvykiai įvykus AE avarijai: bus evakuojami gyventojai, atliekamas gyventojų sanitarinis švarinimas, vykdoma dozimetrinė kontrolė ir kt.

Siekiant informuoti kuo didesnę gyventojų dalį apie saugumą branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju, projekto įgyvendinimo metu taip pat numatoma atnaujinti veikiančią www.lt72.lt svetainę. Ji bus modernizuota ir pritaikyta naudoti įvairesnėms gyventojų grupėms naudojimui (mokyklinio amžiaus vaikams, suaugusiems ir pan.). Taip pat bus parengta ir mokomoji metodinė medžiaga mokymo įstaigų žmogaus saugos mokytojams ir mokiniams,  taip pat sukurti  mokomieji filmai apie pasirengimą reaguoti į avariją Baltarusijos AE ir gyventojų veiksmus jai įvykus.