Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į Nacionalinę švietimo agentūrą, prašydama surengti papildomas konsultacijas dėl ugdymo programų projektų, kurie švietimo bendruomenėje sukėlė daugiausia diskusijų.
Bus toliau tariamasi dėl lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo pradinio ir pagrindinio ugdymo programų.
Nacionalinė švietimo agentūra, tiksliau – varžytuvių būdu jos sukviestų mokslininkų ir mokytojų praktikų komandos, atnaujina visų dalykų pradinio, pagrindinio vidurinio ugdymo programas: iš viso jų yra daugiau kaip 60.
„Didžiulės apimties darbas vyksta ne vienerius metus, įsitraukė daugiau kaip šimtas švietimo žmonių. Labai ačiū jiems visiems. Programų projektai išsamiai aptarti su švietimo bendruomene gausiuose susitikimuose, jie daug kartų gerinti pagal pateiktus pasiūlymus.
Šiandien turime galutinius beveik visų programų projektus, tačiau jaučiame, jog keturi iš jų vis dar reikalauja papildomų diskusijų ir peržiūros. Tai jokiu būdu nereiškia nepasitikėjimo rengėjais, anaiptol, tačiau nepamirškime, kad programos sudaromos bene dešimtmečiui.
Turime tikslą, kad visa švietimo bendruomenė gerai jaustųsi su visų programų projektais. Kviesime rengėjus, žinovus, tarsimės su mokytojais ir, tikiu, rasime sprendimą.
Prieš paleisdami atnaujintas ugdymo programas į mokyklas, turime būti tikri, kad švietimo bendruomenė vienodai mato ugdymo tikslus, vertybes, kad visi einame ta pačia kryptimi“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Paruošiamieji programų darbai – diskusijos, išteklių paieška, strateginio siekio išgryninimas – vyko nuo 2017 m. Programos pradėtos rengti nuo 2020 m. gegužės, patvirtinus Bendrųjų programų atnaujinimo gaires, švietimo bendruomenei sutarus, kas ir kaip turi būti atnaujinta. Atnaujinama 31 pradinio ir pagrindinio ugdymo programa ir 34 vidurinio ugdymo programos.
Numatoma, kad nuo ateinančių mokslo metų atnaujintos dalykų programos bus išbandomos keliose dešimtyse mokyklų, o nuo 2023 m. būtų pradėtos įgyvendinti visose mokyklose.
Vyksta mokyklų vadovų pasirengimas dirbti pagal atnaujintas programas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Britų Taryba įgyvendina mokyklų vadovų lyderystės stiprinimo projektą, kad jie galėtų padėti mokytojams diegti naują ugdymo turinį, telkti bendruomenę, stebėti ugdymo kokybę. Ateinančiais mokslo metais numatyta pradėti ir mokymus mokytojams.
Atnaujintose ugdymo programose stiprinamas mokinio savybių ir vertybių ugdymas, siekiama sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, taip pat ugdyti gebėjimus, būtinas sėkmingai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, suteikti tvarius žinių pagrindus, sieti temas su gyvenimo naujienomis.
Prie šešių numatomų ugdyti gebėjimų – komunikavimo, kultūrinės, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo bei socialinės-jausminės – atsižvelgus į žinovų ir švietimo bendruomenės siūlymus, įtrauktas ir skaitmeninis gebėjimas, kuris remsis Europos Komisijos skaitmeninės kompetencijos aprašu.
Mokymosi turinys atnaujinamas atsižvelgiant į Lietuvos mokinių tarptautinių pasiekimų tyrimų rezultatus, mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, į naujausius mokslo pasiekimus, tarptautinių žinovų patarimus, pasaulines bendrųjų programų rengimo tendencijas. Iki 30 proc. mokymosi turinio mokytojai galės parinkti priklausomai nuo konteksto ir mokinių poreikių.
Dabar mokyklos dirba pagal 2008 m. parengtas ugdymo programas. Paprastai šalys jas atnaujina kas 10 metų. Ugdymo programos apibrėžia ugdymo tikslus, temas, siektinus ugdymo rezultatus.
