Naujausi Lietuvos autorių knygų vertimai pasieks net tolimiausias pasaulio šalis

Lietuvos kultūros institutas paskyrė finansavimą net 36-iems Lietuvos autorių kūrinių vertimams į 19-ą užsienio kalbų. Beveik 80 tūkstančių eurų padės svarbiausiems Lietuvos grožinės ir negrožinės literatūros kūriniams, iliustruotoms knygoms pasiekti savo kitakalbius skaitytojus.

Tarp žinomiausių rašytojų – Daina Opolskaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Jonas Mekas, Dalia Grinkevičiūtė, Kęstutis Kasparavičius. Dar tiek pat naujiems literatūros kūrinių vertimams ir jų išleidimui užsienyje Institutas žada skirti rudenį.

Užsienio leidyklos vertina tarptautinių pripažinimų sulaukusius literatūros kūrinius

Finansavimas šį pavasarį paskirtas net 17-ai grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių vertimų į įvairias užsienio kalbas. Daugiausia užsienio leidėjų dėmesio sulaukė tarptautiniais apdovanojimais įvertinti Lietuvos autorių kūriniai.

Europos Sąjungos literatūros pdovanojimą 2019 m. pelniusi Dainos Opolskaitės novelių knyga „Dienos piramidės“ šįkart sulaukė net trijų vertimų į italų, lenkų ir makedonų kalbas.

Į italų kalbą verčiantis Adrianas Ceris (Adriano Cerri) pasakoja, kad D. Opolskaitės knygą „Dienų piramidės“ nusprendė skelbti sėkminga italų leidykla „Iperborea“, kuri per pastaruosius tris dešimtmečius išleido svarbiausius šiaurės Europos – ypač skandinavų – literatūros kūrinius.

D. Opolskaitė bus pirmoji lietuvių literatūros atstovė šios leidyklos kataloge. „Spėju, kad italų skaitytojams patiks tai, kaip talentingai autorė paverčia „pavojingai banalų“ savo veikėjų gyvenimą „banaliai pavojingu“ įvykiu“, – nuomone dalijasi A. Ceris, paklaustas, kuo „Dienos piramidės“ patrauks Italijos skaitytojų dėmesį.

Svarbos nepraranda Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ ir Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas „Kvėpavimas į marmurą“, už kurias autorės taip pat buvo įvertintos Europos Sąjungos literatūros apdovanojimu. L. S. Černiauskaitės kūrinys verčiamas į graikų, o G. Radvilavičiūtės – į albanų kalbas.

Didelio užsienio leidėjų susidomėjimo sulaukė ir naujasis Kristinos Sabaliauskaitės istorinis bestseleris „Petro imperatorė“. Institutas šįkart finansavo net tris jo vertimus į olandų, prancūzų ir latvių kalbas. Latvijoje bus išleista jau antroji ypač palankiai įvertinto romano dalis, Prancūzijoje ir Nyderlanduose – pirmoji.

„Petro imperatorę“ į olandų kalbą verčianti Anita van der Molen prisipažįsta, kad jau išvertė pusę knygos, kuri jai pačiai yra labai įdomi, todėl esanti tikra, kad Nyderlanduose romanas sulauks sėkmės.

„Nyderlandų visuomenė vis labiau domisi moterų vaidmeniu istorijoje. Jų požiūris visada buvo apleistas, o dabar norima suteikti joms pelnytą vietą. „Petro imperatorė“ puikiai atitinka šią tendenciją.

Romaną dar žavesniu daro rašytojos pasirinkimas pasakoti pirmuoju asmeniu ir pagrindinė jo veikėja – moteris šalia Petro Didžiojo, kurio vardas yra plačiai žinomas Nyderlanduose“, – teigia vertėja A. van der Molen.

Kaimyninės Lenkijos skaitytojus pasieks Birutės Jonuškaitės romanas „Maestro“, Šiaurės Makedonijos – Grigorijaus Kanovičiaus „Šėtono apžavai“, Kinijos – Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“.

Graikija atranda Maironį: jis kalba apie meilę Tėvynei, kuri graikams yra labai svarbi

Poezijos skaitytojams užsienio leidyklos pristatys Tomo Venclovos, Sigito Parulskio, Kornelijaus Platelio kūrinių rinktines. Vienų dažniausiai verčiamų Lietuvos poetų eilėraščiai bus išleisti Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Graikijos skaitytojai turės galimybę tęsti pažintį su Lietuvos poezijos klasika. Maironio eilėraščius verčiantis Sotiriosas Souliotis sako, kad graikams jie tikrai bus įdomūs ir suprantami. „Maironio poezija susidomėjau išvertęs Kristijono Donelaičio „Metus“.

Manau, kad jei graikai susidomėjo Donelaičiu, tikrai susidomės ir Maironiu. Jis yra net dar artimesnis graikams už Donelaitį, nes kalba apie meilę Tėvynei, kuri mums yra labai svarbi“, – nuomone dalijasi literatūros vertėjas S. Souliotis.

Pasaulis domisi išskirtinėmis Lietuvos asmenybėmis ir jų patirtimis

Užsienio skaitytojus pasieks ir du nauji negrožinės literatūros vertimai. Dalios Grinkevičiūtės memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ bus išleisti Albanijoje.

Iki šiol Institutas jau finansavo 8-is D. Grinkevičiūtės memuarų vertimus į anglų, ispanų, lenkų, olandų, prancūzų, serbų, suomių ir vokiečių kalbas. Išskirtiniai tremties atsiminimai ir jų užrašymo istorija užsienyje kiekvienąkart sulaukia skaitytojų ir kritikų dėmesio.

Į kinų kalbą bus verčiama avangardinio kino pradininko, poeto Jono Meko knyga „Coversations with Film-Makers: Movie Journal Columns from 1961 to 1975“ (Pokalbiai su filmų kūrėjais: 1961-1975 m. kino žurnalo skiltys).

Lietuvos kultūros institutas siekia prisidėti prie J. Meko kūrybinio palikimo garsinimo pasaulyje ir jau yra suteikęs finansavimą 8-iems jo poezijos vertimams į anglų, italų, portugalų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbas.

Nauja finansavimo priemonė suteikė daugiau galimybių Lietuvos iliustruotų knygų leidybai užsienyje

Šį pavasarį Institutas taip pat finansavo rekordinį skaičių Lietuvos autorių sukurtų iliustruotų knygų. Net 19-a jų bus išleista įvairiose pasaulio šalyse.

Tokį užsienio leidėjų dėmesį paakstino pernai atnaujinta Vertimų skatinimo programa – leidėjams buvo suteikta galimybė ne tik prašyti finansavimo iliustruotų knygų vertimui, bet taip pat pretenduoti į papildomą paramą šių knygų autorių teisių įsigijimui, iliustracijų, redagavimo, dizaino paslaugoms.

Suteikus finansavimą, artimiausiu metu, Lietuvos autorių sukurtos iliustruotos knygos pasieks ne tik Europos, bet ir tolimąsias šalis: Japoniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Kiniją, Libaną, Meksiką, Turkiją.

Lietuvos iliustruotų knygų kūrėjai dažnai tampa pirmaisiais ambasadoriais, kurie supažindina pasaulio vaikus ir suaugusius skaitytojus su Lietuva. Neabejotinai vienos svarbiausių yra vaikų literatūros klasiko Kęstučio Kasparavičiaus sukurtos knygos, skaitomos net 27-iomis pasaulio kalbomis.

Šįkart Institutas finansavimą suteikė net keturių K. Kasparavičiaus knygų vertimams: Estijoje pasirodys „Sodininkas Florencijus“, Albanijoje – „Apie gyvūnus“, Turkijoje – „Dryžuota istorija“, o Slovėnijoje – „Meškelionė“.

Kelionę per pasaulio kalbas tęsia ir gyvoji Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės legenda „Laimė yra lapė“. Knyga bus išleista Lenkijoje ir Šiaurės Makedonijoje.

Užsienio knygynus ir bibliotekas pasieks Mariaus Marcinkevičiaus ir Rasos Jančiauskaitės, Tomo Dirgėlos ir Dalės Karpavičiūtės, taip pat T. Dirgėlos ir Ingos Dagilės, Beno Bėranto ir Vilijos Kvieskaitės, Juliaus Kelero ir Aistės Papartytės, Kęstučio Navako ir Marijos Smirnovaitės, Mikalojaus Vilučio sukurtos knygos.

Lietuvos rašytojai ir iliustruotojai padės pasaulio vaikams suvokti sudėtingas istorijos ir gamtosaugos temas

Užsienio leidėjus sudomino ir negrožinės iliustruotos knygos vaikams, padedančios užmegzti pokalbį gamtosaugos ir istorinės atminties klausimais.

Pernai rudenį leidyklos „Tikra knyga“ išleista Mariaus Marcinkevičiaus ir I. Dagilės knyga „Akmenėlis“ sulaukė ne tik įvertinimų Lietuvos ir tarptautinėse varžytuvėse, bet ir užsienio leidėjų dėmesio. Italijos leidykla „Caissa Italia“ išleis pirmąjį knygos vertimą.

„Knyga šviesiai ir tuo pačiu labai paprastai pasakoja apie labiausiai šokiruojantį XX a. įvykį. Man atrodo, kad ji yra puikus būdas pristatyti vaikams Holokausto temą,“ – apie savo sprendimą Italijoje išleisti „Akmenėlį“ pasakoja leidyklos vadovas Juris Garetas (Yuri Garett) ir priduria, kad jo dėmesį patraukė išskirtinė pasakojamos istorijos, siužeto ir iliustracijų dermė.

Opią nykstančių gyvūnų temą atveriančią Giedrės Rakauskienės ir Dovilės Kubrakovaitės-Bakutės knygą „Paskutinis pasaulyje baltasis raganosis“ ketinama išleisti Meksikoje ir Turkijoje.

Išsamus Lietuvos kultūros instituto finansuotų knygų, jas verčiančių ir leidžiančių sąrašas skelbiamas Instituto svetainėje https://lithuanianculture.lt/kulturos-naujienos/2021/05/20/vertimu-skatinimo-programos-2021-m-i-finansavimo-etapo-rezultatai/.

Lietuviškų literatūros tekstų vertimų į užsienio kalbas skatinimo programa Lietuvoje vykdoma nuo 2001 metų. Nuo 2010 m. šią veiklą įgyvendina Lietuvos kultūros institutas. Per programos gyvavimo dvidešimtmetį yra finansuota 440 Lietuvos autorių knygų vertimų į 36 užsienio kalbas.

Lietuvos kultūros institutas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsteigta biudžetinė įstaiga, savo veikla nuosekliai stiprinanti Lietuvos kultūros vaidmenį pasaulyje. Institutas tikslingai užsienyje pristato Lietuvos kultūrą ir profesionalųjį meną, didina kultūros ir meno kūrėjų, šių sričių žinovų ir organizacijų galimybes tarptautinėje erdvėje.