V. Bakas. Prisimenant Kęstutį Čilinską

Šiemet gegužės 20 d. sukanka 10 metų, kai Anapilin išlydėjome teisininką, advokatą, žmogaus teisių ir viešojo intereso gynėją, Seimo narį ir Vyriausybės kanclerį Kęstutį Čilinską. Prabėgo dešimtmetis, tačiau iš naujo perverčiant K. Čilinsko straipsnius, jo, kaip teisininko, žmogaus teisių gynėjo, visuomenininko, telkusio pilietinę visuomenę, įžvalgas, prisimenant siūlymus ir principingus pasisakymus, akivaizdu, kad tai, kas skaudėjo, kuo rūpintasi, šiandien tiek pat aktualu, kaip buvo prieš dešimtmetį.

„Esame atsakingi už tai, kas vyksta Tautoje, valstybėje“, – 2009 spalio 19 d. Vilniuje, Pedagoginio universiteto salėje, Jungtinio demokratinio judėjimo visuotiniame susirinkime priminė K. Čilinskas. Priminė, nes šį principą vis patogiai pamirštame. K. Čilinskui ši atsakomybė buvo jo gyvenimas. Nuo savo profesinės advokato karjeros pradžios 1973 metais, dar prieš Sąjūdį, ir nuo 1991 m. dirbant Vyriausybėje, aktyviai prisidedant prie Lietuvos teisėkūros, su kolegomis kuriant atgimusios šalies teisinę bazę, Žmogaus teisių veiksmų planą Lietuvai, vėliau prisiimant atsakomybę tapti Seimo nariu, kaip advokatui imantis sudėtingų teisinių bylų, neretai ginant pro bono, ypač susitelkiant į viešo intereso ir žmogaus teisių pažeidimo atvejus, sutinkant vadovauti demokratiniam judėjimui… Visada, kiekviename žingsnyje savo išskirtinę erudiciją, gilias teisininko žinias K. Čilinskas aukojo žmonėms, viešam interesui, Lietuvai.

Daug intelektualų, ypač garbių savo srities profesionalų, menininkų, mokslininkų, neįsitraukusių į politinę veiklą, palaikė K. Čilinsko vadovautą pilietinį judėjimą, dalyvavo jame. Vienas garsiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių Regimantas Adomaitis prisimena: „Kęstutis Čilinskas buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos šviesuolių, kurių darbais ir mintimis remiantis galėjo būti statomas visas ateities Lietuvos kaip demokratinės, nepriklausomos ir laisvos valstybės rūmas. Mane, neturintį jokių valdžios ambicijų ir nepriklausiusį jokioms partijoms, ypač žavėjo jo kuriamo judėjimo apibrėžimas – nepartinis. Dar Balys Sruoga XX a. rašė, kad partijos tai – Lietuvos prapultis. Gal partijos ir yra vienintelis kelias bėgant nuo autoritarinio režimo pavojaus, bet mane visada žavėjo Kęstučio laisva minties eiga ir jo požiūrių platumas. Manau, kad su jo išėjimu netekome didžio Lietuvos ateities kūrėjo“.

Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Stoškus, taip pat buvęs demokratinio judėjimo vienu iš lyderių, išskiria keletą aspektų: „Nežinau, su kuo būtų galima palyginti Kęstutį Čilinską, žinomą advokatą ir žmogaus teisių gynėją. Sąžiningumu nebent tik su vienuole Nijole Sadūnaite. Jis taip pat visą sąmoningą gyvenimą gynė tiesą ir teisingumą. Bet jis buvo pasaulietis ir negalėjo neteisybės pakęsti. Todėl tapo teisininku, advokatu, ištikimu skriaudžiamųjų gynėju, o galų gale ir viešu kovotoju, pilietinės visuomenės organizatoriumi prieš parsidavinėjančių politikų savanaudiškumą, sukčiavimus ir suvešėjusią oligarchinę sistemą.

Jis daug kam buvo gyvybiškai reikalingas. Apie jį telkėsi minios teisingumo ištroškusių žmonių. Ir visus jis glostė savo šilta globėjiška šypsena, bičiuliška replika. Prie jo buvo gana daug prisirišusių žmonių. Tuo prisirišimu bei partnerišku bendravimu iš esmės laikėsi ir jo įkurtas demokratinis judėjimas. O Lietuvai ir jam labai reikėjo tokio judėjimo, kuris suburtų ir paruoštų pilietinę visuomenę esminėms permainoms. Po metų darbo Seime jo kantrybės taurė jau buvo persipildžiusi. Ten jis buvo gana aktyvus, bet jo kruopščiai apgalvotų ir profesionaliai suformuluotų argumentų niekas negirdėjo, nesuprato ir niekam jų nereikėjo.

Jo „bėda“ buvo ta, kad jam daug labiau už visus kitus rūpėjo valstybės, o ne partijų likimas ir jis mąstė už kitus nepalyginamai teisingiau, sąžiningiau ir atsakingiau. Todėl jis ir negalėjo būti suprastas, tarytum būtų kalbėjęs kažkokia nežemiška kalba. Jeigu ne ankstyva mirtis, mūsų gyvenimas šiandien tikriausiai būtų buvęs gerokai kitoks. Bet ir tą turbūt daug kam bus sunku suprasti.“

Seimo narys Vytautas Bakas, tuomet drauge su šviesaus atminimo K. Čilinsku telkęs demokratinį judėjimą, padėjęs K. Čilinskui dirbant Seime, neabejoja, kad šio iškilaus teisininko idėjos aktualios ir šiandien: „Kęstutis Čilinskas. Tai teisininkas, vienas iškiliausių Lietuvos teisinės sistemos kūrėjų, viešojo intereso, žmogaus teisių gynimo Lietuvoje pradininkas. K. Čilinsko vardas praėjus dešimčiai metų po jo mirties visuomenėje tebesiejamas su skaidrumo, padorumo, darbštumo politikoje etalonu.

Jo, kaip politiko, teisininko ar visuomenininko siekis buvo panaikinti teisines, politines ir ekonomines sąlygas korupcinio ir oligarchinio valdymo egzistavimui.

K. Čilinskas būrė žmones į demokratinį judėjimą, kvietė dalyvauti šalies valdyme ir teigė, kad būtent pilietinė visuomenė yra pagrindinė Lietuvos valstybę ginanti politinė jėga. Jis kalbėjo, kad tik stipri pilietinė visuomenė gali atsverti siaurų oligarchinių grupių, monopolijų įtaką politinėms partijoms, politikams.

Jo idėjos vienijo ir įkvėpė tūkstančius žmonių daugelyje Lietuvos miestų. Jo, kaip advokato, profesinis palikimas ypatingas tuo, kad jis buvo paskutinė stotelė žmonėms, kurie beviltiškoje situacijoje atsidurdavo dėl valstybės pareigūnų, politikų ir įtakingų verslininkų savanaudiškų, aplaidžių ar neteisėtų veiksmų. Kiekvieną jo pradėta darbą lydėjo didelis visuomenės dėmesys.

K. Čilinsko idėjos apie prokuratūros, teismų sistemos pertvarkas, viešojo intereso gynimą, žmogaus teises, valdžios atskaitomybę, pilietinės visuomenės kūrimą yra aktualios ir šiandien.“

Kęstučio Čilinsko atminimui numatomi renginiai

Gegužės 20 d. Kęstučio Čilinsko atminimo paminėjimas prieš Seimo posėdį.

Gegužės 20 d., 18 val. – šv. mišios Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kviečiame prisijungti bendrai maldai, uždegti tuo metu žvakelę, tačiau dėl pandemijos nevykti į bažnyčią.

Gegužės 24 d., 15 val. – nuotolinė konferencija „Žmogaus teisės: kaip gynėme ir kaip ginsime“. Pranešėjai: prof. dr. Dainius Žalimas, Mykolo Romerio universiteto profesorius; prof. dr. Danutė Jočienė, Konstitucinio Teismo teisėja; Jo Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius; kultūros istorikas doc. dr. Darius Kuolys; Seimo narė Liudvika Pociūnienė; teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė; teisininkas, Europos Sąjungos teisės ir žmogaus teisių ekspertas Henrikas Mickevičius. Renginį organizuoja Seimo narys Vytautas Bakas, renginio moderatorius – žurnalistas Aurimas Perednis. Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo interneto svetainėje ir Seimo YouTube kanale „Atviras Seimas“.

Birželio 2 d., 15 val. – fotografijų parodos Seime, Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje, atidarymas teisininko, Seimo nario Kęstučio Čilinsko atminimui. Paroda veiks iki birželio 15 d.

Birželio 2 d., 18 val. – ąžuoliuko sodinimas, atminimo suolelio atidengimas Vilniuje.>