Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, nusprendė paskirti teisininką, advokatą Vytautą Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju.
Po slapto balsavimo už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė – 14. V. Mizaras Konstitucinio Teismo pareigas pradės eiti 2021 m. birželio 1 d.
Kaip anksčiau yra teigusi Seimo vadovė, prof. V. Mizaras yra išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas.
„Jo nuopelnai yra įvertinti Lietuvos ir Italijos ordinais. Profesorius du kartus gavęs nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus. Tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai“, − yra pabrėžusi V. Čmilytė-Nielsen.
Paties V. Mizaro nuomone, visa per 23 metus jo sukaupta patirtis ir žinios įvairiose akademinio, profesinės veiklos darbo srityse bus naudinga jam einat Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. V. Mizaras tvirtino, kad tiek Konstitucijos stabilumas, tiek jos veiksnumas yra konstitucinė vertybė:
„Veiksnumu aš vadinu Konstitucijos, kaip aukščiausiosios teisės, gebėjimą tarnauti žmonijai, valstybei ir visuomenei, atliepiant į laikmečio kaitą, į realijas.“
Anksčiau savo kalboje kandidatas išskyrė žaliąją Konstituciją, t. y., valstybės ir žmonių pareigos aplinkos ir gamtos atžvilgiu stiprinimą, technologijų svarbą ir riziką, Lietuvos europietiškojo ir pilietinio identiteto puoselėjimą, kiekvieno žmogaus, norinčio gyventi Lietuvoje ar išsaugoti su ja ryšį, orumo, darnos, atvirumo, pilietiškumo užtikrinimą, Lietuvos valstybės laisvės, nepriklausomybės gynimą.
V. Mizaras yra Vilniaus universiteto profesorius, Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centro vadovas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, nuo 2014 m. advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ partneris, dirba advokatu. 1999–2001 m. buvo teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.
Seimas pritarė ir Prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir paskyrė Algimantą Valantiną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Prieš savaitę prisistatydamas Seimo nariams A. Valantinas sakė, kad jo sukauptos žinios ir patirtis neabejotinai būtų reikšmingos ir dirbant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme: „Puikiai suprantu, kad tai yra teismas, kuris formuoja teismų praktiką, ir būtent visuomenė, piliečiai, visada žiūri, ką pasakys Aukščiausiasis Teismas, koks taškas bus padėtas. Šitoje vietoje tenka apgailestauti, kad teisminė praktika formuojama per bylas. Ir kartais, kol ta byla pasiekia Aukščiausiąjį Teismą, deja, bet tenka pasakyti, kad būna sulaužomas ne vieno žmogaus likimas. Mano požiūriu, Aukščiausiasis Teismas turėtų, ko gero aktyviau dalyvauti šitame procese, nelaukiant konkrečios bylos.“
Paremti jo kandidatūrą ragino tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai.
„Tai yra ne tik aukštos kvalifikacijos teisininkas ir teisėjas, bet tai yra sąžiningas žmogus, kuris visose pareigose dirbo negailėdamas jėgų ir vadovaudamasis tik įstatymu ir, žinoma, taikydamas tas aukštas moralės normas, kuriomis jis pasižymi“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas.
„Visose pareigose, kuriose dirbo gerbiamas A. Valantinas, tiek Apeliacinio Teismo pirmininku, tiek Teisėjų tarybos pirmininku, tiek generaliniu prokuroru, visada pasižymėjo išskirtiniu objektyvumu, sąžiningumu, padorumu, profesionalumu, stengėsi maksimaliai garbingai atlikti savo pareigas“, – pažymėjo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.
Jam pritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras: „Aukščiausiajame Teisme mes turėtume turėti teisėjų elitą ir, aš manau, kad A. Valantinas kaip tik priklauso šitam ir kvalifikacijos, ir moralinių savybių, ir padorumo teisėjų korpusui.“
Slapto balsavimo rezultatai: už Seimo nutarimą „Dėl Algimanto Valantino skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ balsavo 99, prieš buvo 13, susilaikė 21 Seimo narys.
