Lapkričio 18 d. Seimas pritarė naujai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) redakcijai. Tai – svarbus žingsnis link aiškesnio paveldo apsaugos reguliavimo ir veiksmingesnės kultūros paveldo valdymo sistemos.
Paveldo apsaugos sistema
Įstatymo rengimo procesas pradėtas dar 2022 m., atlikus išsamų paveldo apsaugos sistemos tyrimą ir identifikavus pagrindines problemines sritis, kurioms reikėjo aiškesnio teisinio reguliavimo bei atlikus padidinto teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
„Naujoji įstatymo redakcija yra esminis žingsnis stiprinant mūsų valstybės kultūros paveldo apsaugą. Teigiami pokyčiai bus tiek visuomenei, tiek ir paveldo vertybių valdytojams.
Bus aiškesnis už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų funkcijų ir gebėjimų atskyrimas, visuomenės įtraukimas į už kultūros paveldo apsaugą atsakingų sprendimų priėmimo procesą, kuomet tyrimai ir projektai bus viešinamai.
Suderintas visiems suprantamas ir aiškus teisinis reguliavimas, patikslintos teisinės sąvokos, sutrumpinti ir supaprastinti derinimo procesai, sustiprinta socialinė paveldo vertybių vertė.
Taip pat sustiprinta UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių apsauga, kas padės išvengti teisinės kolizijos atvejų šioje srityje ir sumažins nekilnojamųjų kultūros vertybių pažeidimų skaičių.
Atlikę nuodugnų tyrimą ir daugiau nei dvejus metus rengę šiuos pakeitimus, eliminuojame neaiškumus, kurie trukdė valdytojams ir žinovams, bei kuriame tvirtesnį pagrindą profesionaliai, atsakingai ir skaidriai paveldo apsaugai.“ – teigė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Naujosios įstatymo redakcijos rengimą paskatino nepakankamai nuoseklus ir veiksmingas esamas teisinis reguliavimas.
Tai selektyvus sąvokų ir teisės normų taikymas, prieštaringa teismų praktika, nepakankamai veiksminga nekilnojamųjų kultūros vertybių administravimo sistema, neįgyvendinamos UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatos.
Vienas esminių pakeitimų
Tai aiškiai atskiriamos statybos, tvarkybos ir prevencinės priežiūros darbų rūšys. Iki šiol paini darbų klasifikacija sukeldavo sunkumų valdytojams, projektuotojams ir rangovams, o netiksli interpretacija neretai vesdavo prie savavališkų darbų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse.
Naujoji redakcija taip pat įveda supaprastintą reguliavimą nekeičiantiems vertingųjų savybių prevencinės priežiūros darbams, kuriems projektai ir leidimai nebus reikalingi.
Įstatyme taip pat patikslintos restauravimo ir konservavimo sąvokos. Atsisakoma dviprasmybių, kurios iki šiol leido klaidingai manyti, kad tam tikri statybos darbai paveldo vertybėse gali būti laikomi restauravimo ar konservavimo darbais. Patikslinti apibrėžimai padės išvengti netinkamų interpretacijų ir apsaugos kultūros paveldo vertybių autentiškumą.
Įstatymas papildytas nauju straipsniu, skirtu veiksmingesnei UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių apsaugai, kuriame išskirtos įvairaus lygmens institucijų atsakomybės ir funkcijos saugant pasaulio paveldo vertybes.
Kontrolės mechanizmas
Taip pat konkretizuotas esamas kontrolės mechanizmas, įtvirtintos papildomos priemonės. Pavyzdžiui, poveikio paveldui vertinimo procedūros privalomumas, vertybių valdymo sistema, valdymo planų privalomumas, taip pat įtraukiamos esminės UNESCO sąvokos: „išskirtinė visuotinė vertė“, „vientisumas“ ir kt.
Tai leis Lietuvai nuosekliau įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir proaktyviai reaguoti į pokyčius pasaulio paveldo vietovėse, tokiose kaip Vilniaus istorinis centras.
Siekiant tvaresnio finansavimo kultūros paveldo vertybių tvarkybai, numatoma steigti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos fondą.
Naujoji NKPAĮ redakcija
Priėmus naująją NKPAĮ redakciją, kultūros paveldo administravimas taps paprastesnis ir aiškesnis. Didės visuomenės įtraukimas, savivaldybėms ir Kultūros ministerijai pavaldžiai įstaigai, Kultūros paveldo departamentui.
Bus aiškiau paskirstytos funkcijos, o diegiamas vieno langelio principas supaprastins leidimų išdavimo procesus ir mažins biurokratinę naštą valdytojams.
Daugiau dėmesio bus skiriama paveldo vertybių autentiškumo ir vientisumo apsaugai, o aiškesnės taisyklės padės sumažinti pažeidimų skaičių ir užtikrinti tvaresnį nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą ateities kartoms.
Įstatymo nuostatos įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d. Iki to laiko Kultūros ministerijai bus pavesta parengti ir patvirtinti apie 50 poįstatyminių teisės aktų.
Sumažėjęs pažeidimų, tvarkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, skaičius, sumažėjusi biurokratinė našta valdytojams, aiškus funkcijų ir atsakomybių pasiskirstymas. UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų įgyvendinimas ir įtraukimas į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sistemą.
