„Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata, todėl paūmėjo šių organų ligos, padidėjo kraujospūdis. Gegužę vaistininkai skatina skirti daugiau dėmesio širdžiai.
Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas dr. Marius Miglinas sutinka, kad per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio balansui, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai, dėl to žinovai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.
„Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiau žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms patariama kasmet reguliariai apsilankyti pas žinovus“, – sako dr. M. Miglinas.
Gydytojas pastebi, kad pandemijos metu apsilankymų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems ligoniams nesuintensyvinamas gydymas.
Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. „Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų požymiai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai.
Jei žmogus turi vieną negalavimą, gydytojai pataria patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau pavojaus veiksnių, tuo didesnis pavojus“, – įspėja Santaros klinikų profesorius.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. „Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų.
Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis bei inkstai, bet ir smegenys“, – pastebi gydytojas.
Aukštas kraujo spaudimas gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis pavojaus veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.
Kraujospūdį matuokite nuolat
Dr. M. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį galima pasitikrinti ir vaistinėje, patariama tai daryti reguliariai.
Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad kraujospūdį vaistinėje pasimatuoti dažniausiai papildomai pataria tiems, kurie skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, kūnas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina valdyti.
Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams įtakos turėti gali daugybė veiksnių. Vaistininkė pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.
Suvalgome dvigubai daugiau druskos nei patariama
Žinovas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbu, norint išvengti širdies ir inkstų ligų.
Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujo spaudimą ir apskritai būna sveikesni.
Lietuviams patariama maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.
Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, pilno grūdo gaminiai.
Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Patariama rinktis maisto gaminius, kuriuose yra iki 5 g cukraus šimte gramų gaminio.
Gydytojas pastebi, kad tyrimai rodo, jog Lietuvoje dažnai nusižengiama sveikos mitybos taisyklėms. „Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje suaugę žmonės suvartoja dvigubai daugiau druskos nei pataria Pasaulio sveikatos organizacija.
Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose gaminiuose“, – įspėja dr. M. Miglinas. Patariama vartoti maisto gaminius, kuriuose yra iki 1,5 g druskos šimte gramų.
Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur. „Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų.
Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius gaminius“, – teigia dr. M. Miglinas.
5 žinovo patarimai, norint išvengti širdies bei inkstų ligų:
1. Reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.
2. Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.
3. Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.
4. Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.
5. Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.
Trys nuodai jūsų širdžiai: cukrus, druska ir internetas.
Dar reiktų pridėti ir didžiulį stresą, kuris yra šiuolaikinės modernios mūsų civilizacijos svarbus palydovas ir daugumos ligų priežastis…
visa esybe jaučia, jog truputis druskos reikalingas. Todėl retkarčiais su malonumu lyžteli. Svarbu tik nepadauginti. Jei jos nereikėtų, Kūrėjas nebūtų jos parūpinęs. Parūpino ir pasakė: ,,Jums duota viskas, ko reikia”.
Viskas, ko reikia = neturi prisigalvoti ir patys kažko prigaminti, nes jei to gamtoje nėra, vadinasi to – nereikia. Ar gal net kenksminga.
Viskas, ką gavote, kas yra, turi būti rūpestingai saugoma, nes jums duota todėl, kad to REIKIA.
Druska natūraliai yra gamtoje – vadinasi, jos reikia.
Kaip ir savo kalbą – jei duota, vadinasi turite vartoti, saugoti, branginti, nes jos, nes taip REIKIA.
Amen.