Č. Iškauskas. O vežimas nė iš vietos

Savaitė buvo kupina įvykių. Koronavirusas toliau siautėja, bet atsidarė lauko kavinės. Kažkur dingo beveik milijoninės vertės 20 vagonų su apsaugos priemonėmis iš Kinijos. Svarstoma, ar padidinti pensinį amžių iki 72 metų. Valdantieji ketina prastumti lengvųjų narkotikų dekriminalizacijos pataisas. Norima vėl keisti merų rinkimų tvarką. Ir visa tai – augančios įtampos aplink Rusiją fone.

Kaip rinksime merus?

Kol Radviliškio rajone buvo tęsiamas balsavimas namuose mero rinkimuose, šalyje vėl kilo triukšmas dėl tiesioginių merų rinkimų. Savivaldybių tarybos bus renkamos tik po dviejų metų, bet naują ginčą įžiebė balandžio 19-ąją Konstitucinio Teismo paskelbtas sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. „2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

Tokio KT išaiškinimo prašė 46 Seimo nariai – daugiausiai konservatoriai, kurie nori apskritai keisti rinkimų įstatymą. Opozicija puolė prikaišioti Tėvynės Sąjungos – krikščionių demokratų frakcijai, kad ji ir šiuo atveju pataikauja tikriesiems tokių skundų iniciatoriams – koalicijos partneriams „laisviečiams“ ir liberalams.

Bet ne tame esmė. Nors argumentų turi ir vieni, ir kiti, bet dauguma pasisako už tai, kad iki 2015 m. buvusi tvarka, kai merus rinkdavo tarybos nariai, pavertė savivaldą valdančiosios daugumos interesų gynėja. Dabar gi tiesiogiai išrinktas meras gali būti iš kitos partijos arba nepriklausomas politikas, dar geriau – geras ūkininkas, darbo organizatorius, tikras rajono šeimininkas. Galimi tokio rajono vadovo susidūrimai su tarybos dauguma (juk jis tebėra dar ir tarybos pirmininkas) nesukurs savivaldos veikloje ypatingo chaoso.

Politologas Mažvydas Jastramskis pateikia JAV pavyzdį. Čia paplitęs modelis, kai meras yra vykdomosios valdžios galva ir čia tvarkosi, administracijos vadovus skirsto savo nuožiūra. Tam nereikia, kaip dabar, tarybos malonės. Pastaroji irgi turi svarbias funkcijas, – pavyzdžiui, tvirtina savivaldybės biudžetą. Tačiau tarybos galios gerokai apkarpytos būtent mero naudai. Vienas iš didžiausių tiesioginių rinkimų pliusų – didesnė mero atskaitomybė prieš rinkėjus ir mandato legitimumas.

Tad ar valdantieji puls keisti Konstituciją dėl triukšmingo ir neesminio KT sprendimo, tampa kitų dvejų metų Seimo veiklos dilema.

Pensininke – marš į darbą!

Žmonėms dar daugiau nerimo kelia kitas klausimas: ar ilginsime pensinį amžių Lietuvoje iki 72 metų. Diskusija prasidėjo po gana įsakmaus Europos Komisijos pasiūlymo pratęsti darbingą amžių ir taip padėti darbo rinkai.

Įsigilinti padės štai toks vieno pensininko pasakojimas. Jo šeimos gydytoja išėjo į dekretines atostogas, ir trūkstant specialistų poliklinika pasikvietė 75 metų amžiaus jau dešimtmetį pensijoje ištupėjusį, seniai praktikos neturintį gydytoją. Žmogus pasakoja, kad šiedu specialistai skiriasi kaip diena nuo nakties: ana daktarė buvo smalsi, atidi, maloniai bendraujanti, o pensininkas savo darbą atlieka atmestinai, lėtai ir abejingai.

Tai nereiškia, kad pensininkai turi būti išstumti iš darbo rinkos. Buvęs ministras Linas Užkuraitis sako, kad ir dabar jiems niekas nedraudžia dirbti, tačiau Užimtumo tarnybos turimi duomenys rodo, jog būtent šioje amžiaus grupėje bedarbių yra daugiausia. Bet jeigu dar kokiais septyneriais metais prailginsime pensinį amžių, nei demografinių problemų, nei „Sodros“ nepriteklių neišspręsime.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ savo laiške valstybės vadovams pastebi: „Daug darbuotojų, ypač dirbančių fizinį darbą, dėl amžiaus nebegali tinkamai dirbti, o prailginus pensinį amžių iki pensijos turės gyventi iš bedarbio pašalpų, o joms pasibaigus mirti skurde.“ Kita vertus, jaunimo įdarbinimo perspektyvos sumažės…

O kol kas valdantieji primena Ivano Krylovo pasakėčią „Gulbė, Lydeka ir Vėžys“, kai jų traukiamas kaupinas vežimas liko stovėti vietoje, nepaisant, kad plėšrūnė Lydeka čia ėmėsi iniciatyvos…