Atnaujinamas Baltijos jūros veiksmų planas

Aplinkos būklei Baltijoje gerinti šiuo metu yra atnaujinamas Baltijos jūros veiksmų planas, nes jį įgyvendinant iki 2021 m. geros būklės pasiekti nepavyko.

Nauja tai, kad į planą bus įtraukti tokie neigiami žmogaus veiklos poveikio ekosistemai padariniai, kaip jūros šiukšlės, povandeninis triukšmas, farmacinės medžiagos, klimato kaita. Bus išlaikytos ambicijos sumažinti vandens, paplūdimių taršą, pagerinti jūros gyvūnų būklę.

Pagrindinė Baltijos problema ir Lietuvoje, ir visame regione – eutrofikacija, kai dėl maistinių medžiagų pertekliaus intensyviau žydi dumbliai, vandenyje trūksta deguonies, mažėja vandens skaidrumas. Ji yra paveikusi apie 97 proc. visos jūros. Eutrofikaciją labiausiai skatina žemės ūkio veikla ir netinkamai išvalytos nuotekos.

Iš Lietuvos teritorijos į centrinę jūros dalį patenkantis azoto kiekis beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, ir ši tarša didėja. 2012–2017 m. į Baltiją su upių prietaka iš šalies žemyninės dalies per metus patekdavo vidutiniškai 42,1 tūkst. tonų azoto ir 1,2 tūkst. tonų fosforo (palyginti su 2006–2011 m., azoto tarša padidėjo 18 proc., o fosforo sumažėjo 10 proc.).

Ūkinė veikla neigiamai veikia ir žuvų išteklius. Lietuvos jūros rajone jau uždrausta žvejoti menkes dėl kritinės jų populiacijos būklės. Moksliniai tyrimai rodo, kad laivų, statybos, kitų darbų keliamas povandeninis triukšmas kenkia jūros žinduolių ir žuvų klausai, gebėjimui orientuotis aplinkoje. Naudojamuose žvejybai ir pamestuose tinkluose (jų kasmet priskaičiuojama apie 10 tūkst.) įstringa ir žūsta žinduoliai, jūros paukščiai, neplanuotos sužvejoti žuvų rūšys. Pasitaiko vandens taršos nafta ir jos produktais atvejų.

Baltijoje gausėja jūros šiukšlių. 2020 m. Europos šalys nutarė nustatyti ribinę vertę paplūdimyje randamoms šiukšlėms – 20 šiukšlių vienetų 100 metrų atkarpoje. Tai simbolinė riba, kurią pasiekę galėtume teigti, kad paplūdimiai yra geros būklės pagal šį rodiklį. Lietuvoje atlikto Baltijos jūros būklės vertinimo metu nustatyta, kad vidutinis jūros šiukšlių kiekis – 167 vienetai 100 metrų atkarpoje.

„Kai kurių sričių (povandeninis triukšmas, mikroplastikai, farmacinės medžiagos, pilkieji ruoniai ir kt.) būklei įvertinti ir aplinkosauginiams tikslams nustatyti nepakanka monitoringo duomenų. Regioninio pobūdžio problemas turi spręsti visos Baltijos jūros valstybės. Todėl ypač svarbu, kokie tikslai ir priemonės gerai aplinkos būklei siekti bus nustatyti atnaujinant Baltijos jūros veiksmų planą“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Agnė Lukoševičienė.

Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų plano atnaujinimui vieningai pritarė visos jį 2007 m. patvirtinusios aplinkui Baltijos jūrą esančios valstybės. Jis šiuo metu derinamas su šių šalių suinteresuotomis institucijomis, vyksta intensyvios diskusijos apie numatomas priemones. Atnaujintas Baltijos jūros veiksmų planas bus patvirtintas spalio mėnesį per Helsinkio komisijos ministrų susitikimą Vokietijoje.

Šis planas– tai ambicinga regioninė priemonių programa, apimanti visus Baltijos jūros ekosistemos elementus ir jų patiriamus poveikius, skirta aplinkos būklei šioje jūroje gerinti.