Kai aplinkoje atsiranda neigiamo pobūdžio stresinių dirgiklių, su kuriais asmuo nebepajėgia susidoroti, pradeda silpti asmens fizinė ir psichinė sveikata, sukeldama neigiamas reakcijas visam žmogaus organizmui. Karantino pasekmės smogė vaikų psichinei ir fizinei būsenai. Atsirado uždarumas, nepasitikėjimas savimi, konfliktinės situacijos tarp šeimos narių, atsakomybės susilpnėjimas ir kt.
Praėjusią savaitę Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje dėl esamos situacijos Lietuvoje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Kaip ji pati įvardijo, padėtis yra tragiška. Tegu neužpyksta Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) ministerija, bet jei tai būtų jų įsakymas, paduočiau į teismą.
Visgi, mano nuomone, Vyriausybėje didelį ir svarų žodį taria ŠMS ministerija. Mano žiniomis, ministerija su Vaikų teisų tarnyba tiesiogiai nebendrauja, o tai jau labai blogai, gerbiama ministre.
Dabar ministerija svarsto klausimą, kad vaikai į mokyklas būtų leidžiami nuo penktos klasės. Kontrolierė pateikė surinktus duomenis apie pradinį ugdymą ir… gerb. E. Žiobienė nesutinka su ŠMS ministerija, kaip sakė, kad labai skirtingai matome ir žiūrime į tuos pačius dalykus. Šiandien keturiasdešimt devyniose savivaldybėse yra visai atnaujintas ugdymas pradinukams, be testavimo. Žinoma, situacija gali keistis kiekvieną dieną pagal epidemiologinę situaciją. Bet tose keturiasdešimt devyniose mokyklose yra vaikų, kurie mokosi nuotoliniu būdu, nes taip pasirenka tėvai. Tai suprantama: gali būti baimės, komplikacijos, įvairūs dalykai, bet gali būti ir nenoras, o tai kartais tėvams yra patogiau, bet tai nebūtinai atitinka vaikų interesus.
Yra savivaldybių, kurios tiesiai šviesiai sako, kad mokykloje nesusidarė 70 proc. norinčiųjų, todėl ugdymo neatnaujino. Pavyzdžiui, Visagine nė viena mokykla neatnaujino ugdymo. Vilniaus rajone trisdešimt devyniose mokyklose nėra kontaktinio ugdymo. Tik viena privati mokykla atnaujino švietimo ugdymą. Tėvai nenori, toks jų atsakymas.
Vilniaus mieste yra aštuoniasdešimt aštuonios savivaldybei pavaldžios pradinio ugdymo mokyklos, trisdešimt penkios – privačios. Visa tai priklauso nuo testavimo pajėgumų. Norinčiųjų yra labai daug. Tik dvidešimt keturios įstaigos nepareiškė jokio noro grįžti. Visos kitos (ir tėvai, ir bendruomenė) parodė norą grįžti greičiau, bet su testavimu. Matome, kad savivaldybei yra labai sunku organizuoti ugdymo sugrįžimą. Kiek žmonių laukia eilėje testuotis? Bet nėra galimybių. Jeigu penktas–aštuntas klases paleis su testavimu, tai to testavimo faktiškai nebus, nes tiesiog nėra pajėgumų jo organizuoti.
Kita savivaldybė – Širvintų rajonas, turintis penkias ugdymo mokyklas, teikiančias pradinį ugdymą – planuoja atnaujinti tik vieną pradinės mokyklos klasę su kontaktiniu ugdymu. Kitos apie tai net negalvoja. Klausimas, kur vaiko interesai?
Į vaiko teisių apsaugos kontrolierę kreipėsi keturiasdešimt nevyriausybinių organizacijų, kartu su mokslo, psichologijos mokslo atstovais, klausdami, kodėl vaikai negali eiti į mokyklas ir kodėl nėra kreipiamas dėmesys į tarptautinių institucijų rekomendacijas, nes mokyklų uždarymas yra kraštutinė priemonė. Jeigu veikia barai, kodėl negali veikti mokyklos?
Šiuo metu daugelyje valstybių mokyklų uždarymas ir atidarymas yra vieni pirmųjų klausimų karantino laisvinimo perspektyvoje. Vaikų interesai yra svarbiausi. Pas mus – barai ir vienos ministerijos ministrė, pozuojanti fotografijai su alaus bokalu rankoje, kurią bemat patalpino savo socialinėje paskyroje.
Kokie būtų variantai tai spręsti? Nustoti Lietuvą lyginti su pasauliu, Amerika, grįžkime į Europą. Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse veikia mokyklos. Gal mums reikėtų švietimo sistemą diferencijuoti regionais, aiškiai atskiriant vietoves, kuriose vaikai galėtų mokytis skirtingu režimu, priklausomai nuo pandeminės situacijos savivaldybėje. Reikia galvoti apie pasitikėjimą švietimo įstaigomis ir savivaldybėmis.
Pirma. Būtų įdomu sužinoti, ką Seimo narys konkrečiai, asmeniškai nuveikė, kad susiklosčiusi švietime padėtis pasikeistų? Kokie konkretūs darbai (oficialūs raštai, rašytiniai paklausimai, užprotokoluoti susitikimai, pasisakymai Seimo plenariniuose posėdžiuose ir pan.) buvo? Kur apie tai būtų galima sužinoti?
Antra. „Tegu neužpyksta Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) ministerija, bet jei tai būtų jų įsakymas, paduočiau į teismą.“ Jei jau taip, tai paduokite, prašau, į teismą tą, kas tą įsakymą pasirašė! Nesuprantu.
O kam reikalingas švietimas ? Kultūra ? Menas ? ….Kokį pelną jie nešą ? Palyginsit gal su testų ir vakcinos pelningumu ? Nepavyks – tai nepalyginama. Praėjo tie laikai, kaip buvo investuojama į Žmogų. Dabar tik į tai, kas duoda momentinį pelną, tiksliau sakant, atkatą.
Jau metus laiko pučiama isterinės paranojos triūba : pulkit ant kelių. Dauguma puolė ir pasirašo po viskuo. Nesitikint, kad visi išsigąs, įvestos represinės priemonės visai visuomenei. Dauguma jau pasirašo ir po testais, ir po švirkštais, kad tik greičiau baigtus kankinimai.. O jei kas dar ožiuojasi – tegu save kaltina ir kankinasi toliau.
Ir, trečias, turintis 100 % užtikrinti verslo sėkmę – deficito sukūrimas. Daug pašauktųjų – maža išrinktųjų. Kai tokie pinigai vaikšto – kam rūpi kažkoks , kažkieno švietimas ?