Siūloma leisti žmonėms įsisteigti darbo vietą sau kas trejus metus

Balandžio 13 d., antradienį, Seimas imasi svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pateiktas Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų asmenims iki dvidešimt devynerių ar vyresniems nei keturiasdešimt penkeri metai įsisteigti sau darbo vietą kartą per trejus metus.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką subsidiją darbo vietos įsteigimui galima gauti tik kuriant verslą pirmą sykį, o tai dažnai apriboja galimybę pasinaudoti parama vyresnio amžiaus žmonėms, jau bandžiusiems dirbti savarankiškai.

Šiuo metu siūloma parama yra kiek didesnė nei 19 tūkstančių eurų ir tai yra rimta pagalba steigiant įmonę bei kuriant savo darbo vietą.

Vienas projekto iniciatorių LVŽS frakcijos narys Linas Kukuraitis pritaria, jog šiuo metu egzistuojanti tvarka užkerta kelią pasinaudoti parama žmonėms, jau kūrusiems įmones anksčiau. „Šis įstatymo pakeitimas yra dalis mūsų siūlomų pataisų, leisiančių greičiau įveikti COVID-19 pandemijos pasekmes. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 200 tūkstančių bedarbių, dalis jų į Užimtumo tarnybą kreipėsi būtent po to, kai bankrutavo jų verslas. Turime leisti žmonėms bandyti dar kartą keisti veiklos pobūdį, ieškoti geriausių sprendimų ir nesudaryti kliūčių įsikurti darbo vietą sau, o ateityje ir kitiems“, – sako L. Kukuraitis.

Projekto iniciatyvinės grupės LVŽS frakcijos narė Laima Mogenienė įsitikinusi, jog darbo rinkimasis vietoje paramos turėtų būti ypatingai skatinamas ir remiamas valstybės. „Jeigu žmogus nori įkurti darbo vietą sau ir pats išlaikyti savo šeimą, turėtume kuo labiau supaprastinti procesą ir jam padėti. Verslą praeityje turėjęs asmuo nepraranda teisės į Užimtumo tarnybos skiriamas išmokas, tačiau nebegali pretenduoti į paramą ir susikurti sau tinkamą darbo vietą. Tai nėra nei teisinga, nei logiška“, – teigia L. Mogenienė.

Seimo narės manymu, lėšas, kurios būtų skiriamos šių žmonių išmokoms, galima panaudoti daug efektyviau ir valstybės, ir asmens atžvilgiu. „Kalbame ne tik apie pinigus, kalbame apie galimybę žmogui realizuoti savo potencialą, vystyti idėjas, jaustis naudingu. Visa tai labai svarbu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai atsiduria darbo rinkos užribyje“, – sako L. Mogenienė.

Kalbėdama apie įstatymo pataisų svarbą smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė pabrėžia, jog du trečdaliai Lietuvoje veikiančių įmonių yra smulkiojo verslo, turi iki devynių darbuotojų. „Vidutiniškai smulkiojo verslo įmonės turi keturis darbuotojus. Paprastai sau steigdamas darbo vietą žmogus jau planuoja kaip vystys veiklą, kiek dar žmonių pasamdys, kiek darbo vietų sukurs.

Ši parama nėra sprendimas tik vienam žmogui, ji gali sumažinti bedarbystę, kurti vertę valstybei. Net mokėdamas minimalią algą sau ar kitam darbuotojui, žmogus labai greitai sugrąžina gautą paramą į valstybės biudžetą per mokamus mokesčius, negana to, tokia parama daug efektyvesnė nei mokamos pašalpos. Leisdami susikurti darbo vietą mes duodame žmonėms meškerę ir tai yra daug efektyviau, nei nuolat siūlyti ir didinti žuvį – mokamą pašalpą“, – įsitikinusi smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Kalbėdamas apie lėšų, reikalingų pataisos įgyvendinimui, suradimą, L. Kukuraitis mini kovai su pandemija numatytas lėšas. „Siūloma priemonė yra trumpalaikė, ji galiotų dvejus metus. Tikimės, kad tai padės kurtis naujiems verslams, sumažins bedarbystę, leis atsigauti ekonomikai.

Nors išplėtus gavėjų ratą subsidijai reikalingos lėšos padidės, taip pat padidės ir valstybės pajamos, surenkamos iš mokesčių, kai naujai įsteigti verslai ims veikti sėkmingai. Tad ilguoju periodu šis sprendimas naudingas visiems“, – sako L. Kukuraitis.

LVŽS frakcijos nariai svarstymui pavasario sesijos metu yra paruošę visą socialinės srities įstatymų tobulinimo paketą, kuris apima ne tik pokarantininį laikotarpį ir pagalbą verslui, tačiau ir kasdienio pažeidžiamiausių visuomenės narių gyvenimo gerinimą.