Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2021-04-13 08:00:47
1
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II)

Nelegali emigracija | punskas.pl nuotr.

I dalis čia.

Besiremdami Gintaro Lučinsko įžvalgomis [1], tęsiame pasakojimą apie lietuvių emigraciją XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Carinėje Rusijoje lietuviams nebuvo leista laisvai išvykti iš krašto, mat Rusijos valdžia emigracijos nepripažino. Atsisakyti Rusijos pilietybės draudė įstatymai. Buvo baudžiami asmenys, kurie apleidę gimtinę, neatvykdavo valstybinių įstaigų šaukiami.

Iš visų Rusijos emigrantų 43,8 proc. sudarė žydai, 27 proc. – lenkai, 9,6 proc. – lietuviai. Kasmet į JAV išvažiuodavo po 6 000 rusų, 39 000 lenkų, 63 000 žydų, 14 000 lietuvių.

Caro valdžia stengėsi garantuoti dvarininkų ūkiams pigią darbo jėgą, o prireikus surinkti tūkstančius jaunų vyrų į kariuomenę. Masinė emigracija prieštaravo carinės vyriausybės nuostatams.

Buvo pastebėta, kad dėl emigracijos krašte blogėja ekonominė padėtis, nes išvyksta stiprūs, sveiki, tinkami sunkiam darbui žmonės. Dvarininkai griežtai smerkė masinę emigraciją, nes buvo priversti samdiniams kelti darbo užmokestį ir labiau rūpintis technine pažanga.

Rusijos vyriausybė stengėsi tarytum „nežinoti“, kad emigrantai išvyksta per valstybės sieną ir apsigyvena užsienyje. Emigrantas tapdavo nusikaltėliu, kai nepaklusdavo valstybinių įstaigų paliepimui grįžti į tėvynę arba kai priimdavo kitos šalies pilietybę.

Gintaras Lučinskas rašo: „Svarbi slaptos emigracijos priežastis buvo tai, kad būdavo sunku gauti užsienio pasą. 1887 m. birželio 2 d. įstatyme numatyta rinkliava nuo kiekvieno užsienio paso po 10 rublių už pusmetį.

1900 m. liepos 28 d. įstatyme dar nustatyta 5 rublių rinkliava už kiekvieną pusmetį Raudonojo Kryžiaus organizacijos naudai. Taip užsienio paso kaina jau tapo 15 rublių. Su kanceliarine rinkliava, blankų kaina ir 8 rublių už išvykimą į JAV rinkliava reikėjo mokėti jau 25 rublius 75 kapeikas, arba trečdalį kelionės išlaidų.

Mokėti reikėjo ir už pasą, o valstietis dar turėjo gauti seniūnijos ar valsčiaus sutikimą, pažymą, kad jis neturi skolų, gauti pažymą iš policijos viršininko, kad nėra valstybinis nusikaltėlis ir kad jam dar neatėjo laikas tarnauti kariuomenėje.

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant | punskas.pl nuotr.

Gavęs šias pažymas, išvykstantysis pateikdavo prašymą gubernatoriaus kanceliarijai, kur sumokėdavo nustatytą rinkliavą ir gaudavo pasą. Praeidavo nuo 3 iki 6 mėnesių ar daugiau, o išvykstantysis turėdavo dažnai važinėti iš vienos įstaigos į kitą, neretai šimtus kilometrų.“

Lietuvių valstiečiams sunku buvo emigruoti legaliai.

Juozas Tumas-Vaižgantas rašė:

Pasportai sodiečiams sunku gauti. Slapstydamiesi jie pasiekia Rusijos sieną. Jei čia juos sargyba sugauna, tai atgal į gimtą šalį siunčia. Nepadeda nei pasportai: jei tik pasirodo, jog norima į Ameriką eiti, vis tiek siunčia atgal etapais.

Rūpindamasis gauti pasą, aš, visai sveikas žmogus, pavirtau palaikiu, suirusių nervų žmogum. Vyriausybė, nors taip varžo savo žmones anais nebūtinais pasportais, išeivybės sulaikyti netesi. Reikia jį sutvarkyti ir bent kiek papiginti, nors gi padarant lengvesniu pasportų gavimą.

Carinė valdžia aktyviai kovojo prieš slaptus emigracijos agentus. Seinų apskrities valdžia kaimų sueigose aiškindavo valstiečiams, jog emigracijos agentų pasiaiškinimai yra melagingi, kad žmonės JAV yra išnaudojami.

Valsčių įstaigų pareigūnams ir policijai liepta sekti tokius agentus, juos sulaikyti ir kelti baudžiamąsias bylas. Suvalkų gubernijos katalikų ir liuteronų bažnyčiose, taip pat sinagogose įsakyta vesti mokymus prieš emigraciją į kitas šalis. Sugauti emigrantai buvo areštuojami ir tardomi, o agentams keliamos bylos.

Visos šios caro valdžios pastangos buvo bergždžios. Rusų administracija buvo nepajėgi kovoti su slapta emigracija. Po 1905 m. carinė vyriausybė pradėjo švelninti emigracijos politiką, siekdama išsibodėti jiems pavojingų žmonių.

Tokius norėta išvežti į Sibirą arba leisti emigruoti. Nepaisant to, prieš Pirmąjį pasaulinį karą apie 41 proc. Rusijos emigrantų ir toliau vyko nelegaliai, be užsienio pasų.

Emigracijai įtakos turėjo pasienio susisiekimas tarp Rusijos ir Vokietijos. XX a. pradžioje etnografinės Lietuvos paribyje buvo 19 sienos perėjimo taškų ir muitinių. Kauno gubernijos Raseinių apskrityje buvo keturi emigracijai taškai, keturi – Suvalkų gubernijos lietuviškoje dalyje.

Emigrantai vyko per visas oficialias perėjas ir slaptas vietas. Pereiti sieną į Prūsiją buvo lengviau nei kitur, nes ten patekusį asmenį saugojo tos šalies įstatymai.

Žmonės vykdavo į Prūsiją uždarbiauti, prekiauti ar kitais reikalais. Jie naudojosi legitimaciniais bilietais, kurie buvo išduodami asmenims, gyvenantiems už 30 km nuo pasienio. Legitimaciniais bilietais dažnai naudojosi ir slapti emigracijos agentai.

Carinė administracija siekė reglamentuoti legitimacinių bilietų išdavimą. Antai 1906 m. Suvalkų gubernatorius įsakė apskričių viršininkams sekti viršaičius ir burmistrus, kurie išduoda legitimacinius bilietus nežinomiems asmenims, arba pardavinėja juos emigracijos agentams.

Beje, prižiūrėti, kaip duodami legitimaciniai bilietai, pasirodė neįmanoma.

(Bus daugiau)

Parengta pagal Gintaro Lučinsko straipsnį „Amerika pirtyje“ arba lietuvių ekonominė emigracija 1868–1914 metais“, „Terra Jatwezenorum“ XII t., 1 d.


[1]  G. Lučinskas. „Amerika pirtyje“ arba lietuvių ekonominė emigracija 1868–1914 metais. „Terra Jatwezenorum“, XII t., 1 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)
  2. S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (II)
  3. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  4. Istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ pristatymas
  5. Kaune bus paminėta „Aušros“ leidyklos 25 metų sukaktis
  6. E. Merkytė. Mama šimtui vaikų
  7. Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės
  8. „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Balsas iš anapus says:
    4 metai ago

    Ar ateis kada nors laikai, kada lietuviams nebereikės išsižadėti savos žemės ? Kada ir kas turi pasikeisti ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
LDK Vytauto Didžiojo herbas su stovinčiu Kęstutaičių kariu ir Vyčiu (Waykimu), naudotas Konstanco susirinkime nuo 1414 iki 1418 m. Versija su nukirptu tekstu.
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • oho apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • Gerb. Seimo nariui apie I. Vėgėlė. Apie Šakalienę, milijardus, propagandos agentus ir kitus laurinavičius
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“ | punskas.pl nuotr.

Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“

2025 04 26
Laukia išskirtinė Taidos Balčiūnienės (1925–2018) iliustracijų paroda „Saulė siuvo marškinaičius“ | lnb.lt nuotr.

Laukia išskirtinė Taidos Balčiūnienės (1925–2018) iliustracijų paroda „Saulė siuvo marškinaičius“

2025 04 24
Margučių ridenimas

S. Birgelis. Apie Velykų pramogas, margučių karalienę ir lalavimą

2025 04 20
Nacionalinės koncertų salės vizualizacija

Nacionalinei koncertų salei grąžintas istorinis pavadinimas – Tautos namai

2025 03 19
S. Birgelis. Oskaro Milašiaus pranašystės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Oskaro Milašiaus pranašystės

2025 03 18
Trispalve iš knygų | Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

Knygnešio dieną pasitinkant

2025 02 23
Lietuvoje lankosi TVF ekspertai

Lietuvos ekonominę padėtį vertins TVF ekspertai

2025 01 27

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • oho apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • Gerb. Seimo nariui apie I. Vėgėlė. Apie Šakalienę, milijardus, propagandos agentus ir kitus laurinavičius
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Verslas | eimin.lt nuotr.

Siūloma leisti žmonėms įsisteigti darbo vietą sau kas trejus metus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai