„Šventė įvyko! Forma gali keistis, bet visuomet pasitiksime pavasarį su kinu ir dovanosime įdomias patirtis bei nepamirštamus pojūčius. Žiūrovai tai vertina: pirminiais duomenimis, šiemet filmus virtualiai stebėjo apie 100 tūkst. kino mylėtojų“, – šįvakar 26-osios šventės „Kino pavasaris“ apdovanojimų iškilmių metu džiaugėsi šventės generalinis direktorius Algirdas Ramaška.
Antrus metus virtualiai vykusios šventės apdovanojimų iškilmės šįvakar tiesiogiai buvo transliuojamos „Kino pavasario“ feisbuko ir jutubo paskyrose. Čia paskelbti varžytuvių programos nugalėtojai ir daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukę filmai. Tarp šventės laimėtojų yra ir lietuvių filmai, laimėję Trumpųjų varžytuvių ir tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI pagrindinius apdovanojimus.
„Kino pavasario“ apdovanojimų iškilmės:
Šventės geriausiuosius iš Vilniaus viešbutyje „PACAI“ įkurtos šventės studijos paskelbė „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška, šventės meno vadovė Mantė Valiūnaitė ir tiesiogiai prisijungę tarptautinės žiuri nariai.
Pasak A. Ramaškos, pernai „Kino pavasaris“ tapo vienu iš pirmųjų virtualiai vykusių švenčių pasaulyje, o šiemet, prisitaikant prie sudėtingų karantino sąlygų, siekė dar kartą sukurti tą nepakartojamą kino šventės jausmą.
„Nuoširdžiai dėkojame žiūrovams, kurie mus aktyviai palaikė žiūrėdami filmus savo namų kino ekranuose, dalijosi teigiamais atsiliepimais ir palaikymo žinutėmis, dalyvavo virtualiuose susitikimuose su šventės svečiais. Džiaugiamės, kad kino kalba šiemet buvo tokia stipri, jog net būdami atskirai, galėjome patirti tą su niekuo nepalyginamą bendrystės ir artumo jausmą. Dėkojame partneriams, su kuriais saugiai ir prisitaikydami prie karantino sąlygų siekėme sukurti nepamirštamas patirtis. Visi, kurie apsilankė viešbučiuose ir ten praleido „Atostogas su Kino pavasariu“, savo įspūdžiais dar ilgai dalysis su artimaisiais ir draugais. Dėkojame „Go Vilnius“ ir visiems, kurie tiki mūsų idėjomis, kartu su mumis jas įgyvendina ir kuria kino šventę“, – žiūrovams ir partneriams dėkojo A. Ramaška.
Pasak jo, nors dabar „Kino pavasaris“ skelbia nugalėtojus, tačiau virtualioji šventė tęsiasi – žiūrovų pamėgtus šventės filmus toliau galima pamatyti namuose. „Kol kino teatrai bus atidaryti, kviečiame žiūrėti filmus saugiai namuose. O kai tik jie bus atverti, susitiksime ten ir žiūrėsime filmus didžiuosiuose kino salių ekranuose“, – į ateitį žvelgia A. Ramaška.
Virtualias apdovanojimų iškilmes tiesiogiai galėjo stebėti ne tik žiūrovai namuose, bet ir atvykę į „Kino pavasario filmų aikšteles“ ant Kauno „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo. Jiems buvo paruoštas specialus šviesos vizualizacijomis papuoštas violončelininko Justo Kulikausko „Future Cello“ ir šokio trupės „Nuepiko“ bei šiuolaikinio cirko atlikėjų pasirodymas, kurį padovanojo šventės draugai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengėjai.
Po įspūdingai atliktų kūrinių ir paskutinės šventės dainos tiek autokino žiūrovai, tiek žiūrovai namuose buvo pakviesti pasižiūrėti šiuo metu itin svarbų šventės uždarymo filmą „Obuoliai“ (http://inx.lv/EoRw) (rež. Christos Nikou).
Žiūroviškiausi filmai
Per apdovanojimo iškilmes daugelis nekantriai laukė, kas taps žiūroviškiausiu šventės filmu, kurį tradiciškai savo balsais renka „Kino pavasario“ žiūrovai. Juo tapo įtempta psichologinė drama „Quo Vadis, Aida?“ (http://inx.lv/EoRu), surinkusi ir daugiausia kino kritikų balsų. Šis itin paveikus bosnės Jasmilos Žbanić filmas, pasakojantis apie kraupius įvykius 1995-aisiais Srebrenicoje, pretenduoja į „Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje.
Filmas „Quo Vadis, Aida?“:
Žiūroviškiausiu trumpametražiu filmu paskelbtas animacinis Lenos von Döhren filmas „Paukštelis ir bitutės“ (http://inx.lv/EoRr), o žiūroviškiausiu lietuvišku filmu tapo Klemento Davidavičiaus „Pelkė“ (http://inx.lv/EoR9), dalyvavęs Trumpose varžytuvėse.
Nugalėjo norvegų režisierės tragikomedija
Pagrindinėje šventės varžytuvinėje programoje – Europos debiutų varžytuvėse – šiemet varžėsi 10 naujų Europos režisierių ilgametražių filmų. Nugalėtojus rinko tarptautinė žiuri: paralelinės Venecijos kino šventės programos meno vadovė Gaja Furerė (Gaia Furrer) iš Italijos, Kanados režisierius ir prodiuseris Denis Kotas (Denis Côté), Vengrijos režisierė Lilė Horvatė (Lili Horvát), MUBI turinio viceprezidentas Danielis Kasmanas ir kino prodiuserė Marija Razgutė.
Šventės apdovanojimuose laimėjo norvegės Itonijos Soimerės Gutormsenos (Itonje Søimer Guttormsen) tragikomedija „Gritt“ (http://inx.lv/EoRZ), kuriai atiteko net du apdovanojimai: žiuri filmą „Gritt“ išrinko geriausiu, o Birgita Larsena (Birgitte Larsen) laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą.
Pasak žiuri, „Gritt“ – tai nuostabus kūrybinės, ekonominės ir socialinės nesėkmės portretas: „Abejotino talento ir permainingo pragyvenimo menininkės istorija tapoma neteisiant, o su žavesiu ir nuovokia užuojauta. Nenumaldoma jėga kursto nenuspėjamą filmo pasakojimą, taip gyvenimo nepastovumo portretą paversdama tiek pat prikaustančiu, kiek didžios sėkmės istorija.“
Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko prancūzui Pierui Deladočampsui (Pierre Deladonchampsui), kurio vaidmenį įtemptame Peterio Daurauntizo (Dourountziso) filme „Niekšas“ (http://inx.lv/EoRy) žiuri pavadino užburiančiu ir svyruojančiu tarp gundančio ir baugiai pavojingo. Geriausio režisieriaus apdovanojimas iškeliavo į Ispaniją – juo apdovanota Ainoa Rodrigeza (Ainhoa Rodríguez) už siurrealios atmosferos dramą „Akinantis blyksnis“ (http://inx.lv/EoRv). Specialiu žiuri paminėjimu („Special mention“) įvertintas provokuojantis žinomo Nyderlandų videomenininko Timo Lejendekerio (Tim Leyendekker) kūrinys „Puota“ (http://inx.lv/EoRO).
Varžytuvinių programų nugalėtojams atiteko ir jau ne pirmus metus Vilniaus miesto savivaldybės įsteigti piniginiai apdovanojimai. Geriausių Europos debiutų varžytuvių nugalėtojui atiteko 5 000 eurų, o geriausiam režisieriui, aktoriui ir aktorei – po 1 000 eurų.
Lietuviams – Trumpų varžytuvių ir FIPRESCI apdovanojimai
Trumpųjų varžytuvių nugalėtojui taip pat atiteko Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas piniginis apdovanojimas – 3 000 eurų. Tarptautinė žiuri geriausiu išrinko lietuvių režisieriaus Vytauto Katkaus nostalgišką trumpametražį filmą „Miegamasis rajonas“ (http://inx.lv/EoRs). Žiuri specialaus žiuri paminėjimo sulaukė austrų režisierė Rafaela Šmida (Raphaela Schmid) su filmu „Akvariumo žuvytės“ (http://inx.lv/EoMJ).
„Apdovanojimas skiriamas filmui, įkūnijančiam paprastą ir išraiškingą kinematografinį darbą. Nubrėždamas jausmų, pasakojimo ir formalių klajonių žemėlapį, filmas kartu su veikėjais nukrypsta į melancholišką akimirkos ir dabarties atsiminimą. Nuostabus įgyvendinimas, puoselėjamas ryžtingos ir paprastos kinematografinės intuicijos, paverčia kūrinį ypatingu ir stulbinančiu“, – laimėjusį V. Katkaus filmą apibūdino Trumpųjų varžytuvių žiuri.
Tiesioginės transliacijos metu nugalėtojus paskelbė kino kritikė ir žurnalistė, paralelinės Kanų programos „Kritikų savaitė“ atrankos komisijos narė N. Tsukidate ir kino režisierius Ignas Meilūnas. Be jų žiuri sudarė kino režisierė ir operatorė Kamilė Degėja (Camille Degeye) iš Prancūzijos.
Lietuvos vardas nuskambėjo ir skelbiant FIPRESCI apdovanojimą už geriausią Baltijos jūros regione kuriančio režisieriaus filmą. Juo išrinktas Europos debiutų varžytuvėse dalyvavęs Tomo Smulkio ilgametražis filmas „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (http://inx.lv/EoMd), nuoširdžiai atskleidžiantis Vilniaus žmonių istorijas. Žiuri pažymėjo, kad šis Vilniaus portretas meistriškai ir jautriai susieja trijų žmonių gyvenimus, pavaizduodamas visuotinį konfliktą tarp savarankiškumo troškimo ir kitų poreikių nesuvokimo.
FIPRESCI laimėtoją rinko kino kritikų gildijos nariai: Eitnė Merė Oneila (Eithne Mary O’Neill) („Positif“, Prancūzija), Paola Oliviera (Paola Olivier) („Cinema & Musica“, Italija) ir Ieva Šukytė (LRT televizija ir radijas).
Šventė tęsiasi
Nors nugalėtojai jau paskelbti, varžytuvinės programos ir daugiausia žiūrovų dėmesio ir simpatijų sulaukusius šventės filmus, pavyzdžiui, žiūroviškiausią „Quo Vadis, Aida?“, šventės atidarymo filmą „Blogio nėra“, šventės uždarymo filmą „Obuoliai“, taip pat „Tapytoja ir vagis“, „Meilės reikalai“, „Sniego daugiau nebus“ ir kitus, toliau galima stebėti virtualiai. „Kino pavasaris“ pasisako tik už legalų filmų žiūrėjimą, o tą užtikrinti padeda šventės partneriai – advokatų firma „Sorainen“. Jie rūpinasi šventės filmų saugumu virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre filmai.kinopavasaris.lt, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.