Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms (projektas Nr. XIVP-306(2), kuriomis numatoma sudaryti sąlygas žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų (tvarkytojų) ir taip užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Šiuo metu tuos pačius duomenis žurnalistai gali gauti, tik jie už juos turi susimokėti.
Pagal svarstomas naujas nuostatas, žurnalistas turėtų teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.
Šia galimybe žurnalistas galėtų pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.
Kaip anksčiau yra minėjęs teisės aktų pakeitimus rengusios darbo grupės vadovas, Seimo narys Vytautas Kernagis, žurnalistai nemokamai turėtų teisę gauti duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos.
Žurnalistai iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo turėtų teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.
Pasak iniciatorių, siūlomi įstatymų pakeitimai sudarytų palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatintų didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažintų korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleistų galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo ar įtakos dalyvaujant juridinių asmenų veikloje ar valdyme atvejus ir pan.
Neatlygintino duomenų teikimo žurnalistams atveju duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojui būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis, taikant šiuo metu galiojantį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytą kompensavimo mechanizmą.
