Prieš 580 metų Trakų karaimams suteiktos Magdeburgo teisės

Vasario 27 d. sukanka 580 metų kai Trakų karaimams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Tai 1441 m. padarė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Nuo tol bendruomenė iš savo narių rinkdavo vaitą, tvarkiusį jos vidaus gyvenimą ir gynusį jos reikalus santykiuose su valdovu, administracijos atstovais ir kitais gyventojais. Pačiam Trakų miestui Magdeburgo teisės buvo suteiktos apie 1409 m.

Su Lietuva karaimų istorija susijusi nuo 1397-1398 m. Pagal įsigaliojusią tradiciją manoma, kad po vieno žygio į Aukso ordos stepes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas atsivedė iš Krymo kelis šimtus karaimų šeimų ir įkurdino jas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Manoma, kad Vytautas galėjęs išsivesti karaimus, sumušęs netoli Azovo vieną iš ordų.

Kelių šimtų karaimų šeimų (apie 380) ir kelių tūkstančių totorių atkėlimas buvo nevienkartinis. Tai siejama su didžiojo kunigaikščio valstybine politika – apgyvendinti tuščius žemės plotus, statyti pilis bei miestus, pagyvinti prekybą ir ekonominį gyvenimą.

Iš pradžių karaimai buvo apgyvendinti Trakuose, tarp dviejų didžiojo kunigaikščio pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Vėlesniais laikais jų gyvenviečių atsirado Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevėžyje, tačiau Trakų miestas pagal valdovų privilegijas visada buvo jų bendruomenės administracinis ir dvasinis centras Lietuvoje.

Ilgainiui Trakai pačių karaimų imti suvokti ne tik kaip gimtinė, bet ir kaip Tėvynė, nors amžiams bėgant nenutrūko ir jų etniniai kultūriniai bei etniniai konfesiniai ryšiai su Krymo bei Galičo-Lucko karaimais.

Norėdamas gauti išsamesnių žinių apie karaimų socialinius, kultūrinius, etninius, religinius santykius Lietuvoje, 1997 m. pradžioje Statistikos departamentas atliko etnostatistinį tyrimą „Karaimai Lietuvoje“. Buvo nuspręsta apklausti visus suaugusius karaimus ir mišrių šeimų, kuriose vienas iš sutuoktinių yra karaimas, narius.

Apklausos metu, t.y. 1997 m. pradžioje, Lietuvoje gyveno 257 karaimų tautybės žmonės, iš jų – 32 vaikai iki 16 metų.

Karaimų skaičiaus pokyčius per beveik 40 metų laikotarpį atspindi šie duomenys:

Karaimai pagal amžių ir lytį pasiskirstę taip:

Karaimai pagal gyvenamą vietą:

2001 m. surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 273 karaimai: 138 Vilniuje, 65 Trakuose, 31 Panevėžyje, 6 Grigiškėse, po 4 Kaune, Lentvaryje, Noreikiškėse.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Karaimai Lietuvoje gyvena daugiau kaip 600 metų, tai yra viena iš pirmųjų istorinės Lietuvos etninių bendruomenių. 1397–1398 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš Krymo atkėlė ir Trakuose įkurdino kelis šimtus karaimų šeimų. Vėliau karaimų gyvenvietės kūrėsi Lietuvos šiaurėje, svarbiuose valstybės pasienio regionuose – Biržuose, Upytėje, Naujamiestyje, Panevėžyje ir kt. Lietuvos karaimai priklausė kariškių ir civilių luomams. Teisinę karaimų bendruomenės – džymat – padėtį nustatė valdovų privilegijos. Viena iš jų, Kazimiero Jogailaičio 1441 m. privilegija, garantavo karaimų bendruomenei savivaldą, kuria jie naudojosi iki pat XVIII a. pabaigos.

Nors ir negausioje karaimų bendruomenėje buvo nemažai išsilavinusių žmonių, ėjusių svarbias pareigas valstybės tarnyboje, valdovų dvaruose, taip pat kūrybinės bei mokslinės srities iškilių asmenybių.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Per šimtmečius karaimų bendruomenės gyvenimas koncentravosi Trakuose, kurie tebėra Lietuvos karaimų administracinis ir dvasinis centras – karaimų Meka. Čia 1989 m. surengtas pirmasis tarptautinis karaimų suvažiavimas, kuriame dalyvavo per 500 karaimų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, karaimai 1988 m., vieni iš pirmųjų, susibūrė į visuomeninę organizaciją – Lietuvos karaimų kultūros bendriją.

Bendrija aktyvią veiklą, skirtą išsaugoti ir puoselėti karaimų etinį ir kultūrinį savitumą, vykdo iki šiol. Vilniuje veikia karaimų religinė bendruomenė. Jai, kaip nuo XIV a. Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėjai, juridinis statusas suteiktas 1992 metais. Lietuvos karaimų religinė bendruomenė yra viena iš valstybės pripažintų 9 tradicinių religinių bendruomenių. Veikia karaimų vaikų ir jaunimo šokių ansambliai „Sanduhač“ („Lakštingala“) ir „Birlik“ („Vienybė“), kurių dėka tiesioginį ryšį su gimtuoju paveldu kuria jaunoji Lietuvos karaimų karta.

ŠVIETIMAS. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, sustiprėjo domėjimasis karaimų kalba, išaugo poreikis jos mokytis. 1990 m. išleistas praktinis karaimų kalbos (Trakų dialekto) pradžiamokslis „Mien karajče ürianiam“ („Aš mokausi karaimiškai“), vėliau – žodynai, pasikalbėjimų knygelės. Šiuolaikinėje daugiakalbėje Lietuvoje karaimų vaikai ir jaunimas turi galimybę mokytis gimtosios kalbos karaimų sekmadieninėje mokykloje. Kasmet Trakuose organizuojamos karaimų kalbos ir kultūros vasaros mokyklos, į kurias susirenka vaikai ir suaugusieji iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Mokyklos auklėtiniai dalyvauja sekmadieninių mokyklų festivaliuose.

KALBA. Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų Vakarų kipčiakų grupei. Iki šiol išsaugota ir Lietuvos karaimų tebevartojama, karaimų kalba įrašyta į UNESCO pasaulio nykstančių kalbų sąrašą. Rašytinių karaimų kalbos paminklų nėra daug. Viena iš literatūrinio palikimo dalių yra autorinė pasaulietinė poezija, kurios nedidelė dalis užfiksuota tarpukariu Vilniuje leistoje karaimų spaudoje. Senosios karaimų poezijos pavyzdžiai, siekiantys net XVI a., paskelbti 1989 m. išleistoje karaimų poezijos rinktinėje „Karaj jyrlary“ („Karaimų dainos“).

RELIGIJA. Karaimų tikėjimas – karaizmas. Meldžiamasi kenesose, turinčiose šventovės reikšmę. Pirmoji kenesa Trakuose pastatyta Vytauto laikais (ji neišliko). Karaimų religinė tradicija, sovietmečiu itin ribota, nutrūkusi nebuvo – šventės ir apeigos rengtos slaptai, o Trakų kenesa buvo vienintelė Europoje veikianti karaimų šventovė.

PATIEKALAI. Karaimiškos virtuvės pagrindas yra mėsos ir tešlos patiekalai. Bene labiausiai išpopuliarintas ir po visą Lietuvą paplitęs karaimų patiekalas yra kibinai.

Svarbiausios Lietuvos karaimų istorijos datos:

1397-1398 – karaimų įsikūrimo Lietuvoje (Trakuose) pradžia
1441 – Lietuvos karaimams suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teisės. Nuo tol bendruomenė iš savo narių rinkdavo vaitą, tvarkiusį jos vidaus gyvenimą ir gynusį jos reikalus santykiuose su valdovu, administracijos atstovais ir kitais gyventojais
1528 – Venecijoje išleistoje maldaknygėje išspausdinti pirmieji himnai karaimų kalba
1690 – Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris (1651-1710) savo šalies valdovo, karaliaus Karlo XI pavedimu surengė specialią ekspediciją į Lietuvą ir pirmasis atkreipė dėmesį į etninį bei kalbinį karaimų savitumą
1710 – Lietuvoje siautėjo baisus maras, nusinešęs nepaprastai daug karaimų gyvybių.
XIX a. vid. – Lietuvos žemėse ėmė veikti Trakuose įkurta Karaimų dvasinė valdyba
1932 – Vilniuje įsteigta Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugija
1936 – paskelbtas įstatymas, reguliuojantis teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį valstybėje
1949 – uždaryta karaimų kenesa Vilniuje
1970 – nugriauta karaimų kenesa Panevėžyje
1988 – atkurta Lietuvos karaimų kultūros bendrija
1989 – Trakuose įvyko pirmasis tarptautinis karaimų Suvažiavimas
1992 – karaimų bendruomenei, kaip nuo XIV amžiaus pabaigos Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėjai, suteiktos juridinio asmens teisės ir nustatyta jos buveinė Vilniuje
1993 – restauruota ir atšventinta karaimų kenesa Vilniuje
1997 – Totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvoje 600-ų metų jubiliejaus iškilmės, joms skirti renginiai.

Parengta pagal: alka.mch.mii.lt, tmde.lrv.lt ir kitus šaltinius