Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Šiandien – Gandrinės!

[autorius]

[papildyta]

4
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

pixabay.com nuotr.

Kovo 25-oji – Gandrinės. Ši dieną siejama su gandro parskridimu. Sakoma, kad parskrendantis gandras atneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti likusius ledus.

Nuo šios dienos artojams jau duodami pavakariai, todėl sakoma: Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas ir išneša.

Pagal šios dienos orus spręsta apie pavasario ankstyvumą: jei per Gandrines nėra šalnų, tai pavasaris bus ankstyvas, jei šąla – tai šals dar 25 rytus. Jei šią dieną vėjas pučia iš šiaurės – dar bus šalta, jei iš vakarų – palis. Jei diena giedra, saulėta, spėjama, kad tais metais bus neskalsūs javai, jų bus mažai, nes išdegsią pasėliai.

Pelesos (dabar Gudija) apylinkių lietuviai kovo 25 d., senu papročiu ant tvoros užkeldavo vežimo ratą, kad vanagas vištų nenešiotų, mesdavo batą per namo kraigą, kad derlius laukuose nesupūtų, apeidavo tvartą ir, surinkę nuo žemės šiaudus, padėdavo vištai į gūžtą, kad jos neeitų kitur kiaušinių dėti.

academiacatavencu.info nuotr.

Iš Dausų pargrįžtančius gandrus stengdavosi prisivilioti į savo kiemą. Įkeldavo į medį akėčias ir jei ant jų apsigyvena gandrai – tikėdavosi gero javų derlius.

Gandrą lietuviai laikė šventu, laimę nešančiu paukščiu. Buvo tikima, kad jis gali paimti žmonių ligas ir, nunešęs į klampias balas, gilius raistus, jas ten pražudyti. Manyta, kad sodyboje gandrui susisukus lizdą, namų šeimininkų laukia geras derlius.

Mažojoje Lietuvoje, norėdami į naujai paruoštą lizdą prisišaukti gandrą, lizdą būtinai keldavo kovo 25 d. O įkeliant jį, turėjo dalyvauti vaikis ir merga. Mat jei vaikis viens lizdą tekel, tai tik ir vienas gandras teparlek, kurį tad svetimi gandrai atlėkę šalin pamuš. Kad gandrai lizde pasiliktų, į jį dar reikėjo įdėti sidabrinį pinigą.

Kad sektųsi kelionės gandralizdžiui medyje ar ant trobos įtaisydavo seną ratą. Kad nesirgtų, nekristų gyvuliai, pritaisydavo ratą ant tvarto. Marcinkoniškiai norėdami, kad vanagai vištų nenešiotų, seną vežimo ratą užkeldavo ant klojimo stogo arba ant karties. Kai kas aiškino, kad tai daroma tam, kad aitvarai grūdų neišsemtų iš aruodų.

Įdomu, kad XVII-XVIII a. Vilniaus Jėzuitų kolegijos misionierių pranešimuose taip pat minimas lietuvių paprotys užkelti ant stogo vežimo ratą apsaugai nuo aitvarų.

Rytų aukštaičiai turėjo paprotį Gandrinės rytą kepti bandeles iš javų mišinio miltų. Bandelės buvo vadinamos kakorais, kaukorais, Baciono pyragais, kratiniu. Gudijoje Apso apylinkėse tokiomis bandelėmis kaimynai dalindavosi vieni su kitais tikėdamiesi, kad tuomet būsiąs geras derlius.

XIX a. tą dieną buvo keliamos vaišės į kurias kviesdavosi kaimynus. Gerdavo krupniką, degtinę, valgydavo kanapinius pyragėlius arba šaltanosius įdarytus krekenomis. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais

Šią dieną, kaip ir per kitas reikšmingas šventes, buvo nemaža įvairių draudimų. Gervėčių lietuviai prisimena, jog buvo draudžiama taisyti tvoras, į žemę kalti kuolus, nes gali gimti nesveiki gyvuliai. Marcinkoniškiai drausdavo iš miško nešti šakas į namus, nes vasarą namus apniktų gyvatės ir žalčiai.

Bijodami, kad gali išsiristi ligoti viščiukai, vištoms Gandro šventės dieną neduodavo perėti. Moterys ne tik gijų audeklui austi nemetė, bijodamos, kad bus sunku austi, bet pirkios nešlavė, ir net plaukų nešukuodavo, tikėdamos, kad vištos daržų ir gėlių nekapstys.

Negalima nieko skolinti iš namų – pernešus per ežią svetimą daiktą, galima gyvulius susargdinti.

Tikėta, kad per Gandrines iš po kelmo, po kuriuo žiemojo, išsirita gyvačių kamuolys. Pačiame jo viduryje yra gyvačių karalienė. Jinai yra labai pavojinga. Jos kirtis – mirtinas. Ją atpažinti galima iš raudonos spalvos ir aukso karūnos. Jei kas sugebėtų tą karūną nugvelbti, būtų labai laimingas kaip paparčio žiedą radęs: viską žinotų, matytų, kur lobiai užkasti, galėtų net kitų mintis skaityti.

Iš visko sprendžiant, senovės lietuviams Gandrinės buvo su Pavasario lygiadieniu susieta pavasario bei ūkinių, o gal net ir kalendorinių, metų pradžios šventė. Keičiantis kartoms ir žmonių gyvenimo būdui, pamažu nugrimzdo užmarštin šios šventės reikšmingumas.

Tačiau ir dabar apie šią dieną užklaustas senesnis žmogus, nors jau ir negalėdamas paaiškinti kodėl, atsakys, kad ši šventė tokia svarbi, kad tądien net paukštis lizdo nesuka.

Pasąmonės šešėlyje tebeslypi prigimtinio tikėjimo atšvaitai.

www.ornitologija.lt skelbia, kad šiais metais gandrai neskuba grįžti į Lietuvą. Kol kas stebimi pavieniai sugrįžę paukščiai. Parskrendančių gandrų dar laukiame. Stebėkime gamtą.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien – Gandrinės!
  2. Šiandien minimos gandrų sugrįžtuvės – Gandrinės
  3. ‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video)
  4. Šiandien 40-ties paukščių diena
  5. Išskrendantys Gandrai šiandien išsineš vasarą
  6. Ką pagal senus papročius pranašauja parskrendantys baltieji gandrai?
  7. Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia
  8. Pavasario virsmą sutikime gamtoje (nuotraukos)
  9. Kviečia Gandrinių šventė Rumšiškėse
  10. Kovo 4 dieną minima Kovarnių diena
  11. Baltieji gandrai vis dažniau žiemoti pasilieka Lietuvoje
  12. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kožnas Alko ,,vaikis ir merga" says:
    2 metai ago

    privalo atsiųsti Alkui nuotrauką iš savo (ar senelių, tėvelių) gimtinių, ar dabar gyvenamų vietų su sugrįžusiais ir savo ,,namų ūkį” tvarkančiais gandrais – mažu Alkas gandrų galeriją čia įrengs.
    Miesčioniai (vilniškiai, kauniškiai ir visi kiti ,,ant bruko” gyvenantieji), jei jų mieste nei priemiesčiuose nesirado vietos nei vienam gandro lizdui, turi atsiųsti nuotrauką su savo meru, tupinčiu gandro lizde.
    Kažkada su mums su pypliuku pajūrio pieva bevaikštant, pievos žoles ir gėles, vabalus apžiūrinėjant, išsigandau pastebėjusi, kad mus gandras jau tiek laiko persekioja – gal pulti taikosi?
    Tačiau gandras buvo strategas! Jis pastebėjo, jog tai čia, tai ten, kai žingsnį žengiu, man iš po kojų varlė strykteli. Tada jis ir sumąstė, jog nėra čia ko jam, nelygu baudžiauninkui, ,,žemę arti”, ko nors gardaus beieškant, – galiu ir aš iš dėkingumo jo naudai padirbėti, sykį jau jis man štai tokį pyplį padovanojo.

    Atsakyti
  2. AČIŪ Autoriams! says:
    2 metai ago

    Didžiulis AČIŪ!
    Net skauda, kaip gražu, kokį ilgesį, graudulį sukelia filmukas. Kokia dangaus mėlynė… Kokia atgaiva širdžiai ir akims…

    O dar labai gerai, kad Autorius tekste pasvirąjį šriftą naudoja kai kuriems posakiams išskirti. Taip jie ne tik krenta į akis, lengva rasti, bet ir ilgesio nuotaikos jiems suteikia.

    Kokį tobulą grožį mums siūlo gamta, o mes… į stiklo ir gelžbetonio dėžių bei smogo ,,civilizaciją” veržiamės ir ,,grožimės” pilkšvu dangaus vaizdu. Vis iš didelio rašto .

    Atsakyti
  3. Gal pasilgot to? - says:
    2 metai ago

    to, ką nuotraukoje pamatysit:
    ,,Nelaukite pavasario, eikite su juo!”
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/nelaukite_pavasario_eikite_su_juo/

    t.y., jūs atveriat duris, manydama, jog ateina tikrinti, ar jūs su kauke, o ten… kažkas maloniai šypsosi ir gėlę jums tiesia…

    Atsakyti
  4. Žinutė aptingusiems says:
    2 metai ago

    Gandrai vis arčiau žmonių
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gandrai_vis_arciau_zmoniu/

    Kai patys tingime daugintis, gandrai savo pagalbą siūlo… Žada atnešti, kiek tik reikės, tik pasėkite jei ne darže, tai bent po langu ar balkone keletą kopūstų, ir jie atneš jums kūdikėlį, patiems vargti nereikės!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

2022 12 28
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

R. Šarknickas. Lietuvių kalbos naikinimas tęsiasi

2022 12 16
Tomoševskis ir Tamašūnienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

2022 12 16
Nacionalinės premijos | Alkas.lt nuotr.

Paaiškėjo, kam skiriamos Nacionalinės premijos

2022 12 13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Visiškas užtemimas: Amerikoje – Mėnulio, Lietuvoje – proto

2022 11 08
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kam kelia baimę senoji baltų religija?

2022 11 01
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija | lrkm.lt nuotr.

Į Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją atrinkti keturi etnokultūrininkai

2022 10 17
Kas ir kodėl nusitaikė į lietuvių kalbą?

Kas ir kodėl nusitaikė į lietuvių kalbą?

2022 10 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
  • Kodėl verta rinktis komplektuojamus virtuvės baldus?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 28
7
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Paskutiname šių metų, IV Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdyje buvo išrinktas naujas Tarybos pirmininkas. Juo tapo Jonas Vaiškūnas.

Skaityti toliau

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 24
12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie pagrindines senovės baltų tikėjimas nuostatas Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Romuvos...

Skaityti toliau

R. Šarknickas. Lietuvių kalbos naikinimas tęsiasi

by daiva
2022 12 16
7
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Dar neseniai – šių metų sausio mėn. – Seimo valdantieji pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių: „q“, „w“, „x“, rašybai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Sutrikus virškinimui, padės ir specialūs sporto pratimai

Jaunimo ir sporto reikalų komisija: Vyriausybė turi kuo skubiau spręsti paramos sportui klausimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai