Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Šiandien – Gandrinės!

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2021 03 25 14:38
2
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

pixabay.com nuotr.

Kovo 25-oji – Gandrinės. Ši dieną siejama su gandro parskridimu. Sakoma, kad parskrendantis gandras atneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti likusius ledus.

Nuo šios dienos artojams jau duodami pavakariai, todėl sakoma: Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas ir išneša.

Pagal šios dienos orus spręsta apie pavasario ankstyvumą: jei per Gandrines nėra šalnų, tai pavasaris bus ankstyvas, jei šąla – tai šals dar 25 rytus. Jei šią dieną vėjas pučia iš šiaurės – dar bus šalta, jei iš vakarų – palis. Jei diena giedra, saulėta, spėjama, kad tais metais bus neskalsūs javai, jų bus mažai, nes išdegsią pasėliai.

Pelesos (dabar Gudija) apylinkių lietuviai kovo 25 d., senu papročiu ant tvoros užkeldavo vežimo ratą, kad vanagas vištų nenešiotų, mesdavo batą per namo kraigą, kad derlius laukuose nesupūtų, apeidavo tvartą ir, surinkę nuo žemės šiaudus, padėdavo vištai į gūžtą, kad jos neeitų kitur kiaušinių dėti.

academiacatavencu.info nuotr.

Iš Dausų pargrįžtančius gandrus stengdavosi prisivilioti į savo kiemą. Įkeldavo į medį akėčias ir jei ant jų apsigyvena gandrai – tikėdavosi gero javų derlius.

Gandrą lietuviai laikė šventu, laimę nešančiu paukščiu. Buvo tikima, kad jis gali paimti žmonių ligas ir, nunešęs į klampias balas, gilius raistus, jas ten pražudyti. Manyta, kad sodyboje gandrui susisukus lizdą, namų šeimininkų laukia geras derlius.

Mažojoje Lietuvoje, norėdami į naujai paruoštą lizdą prisišaukti gandrą, lizdą būtinai keldavo kovo 25 d. O įkeliant jį, turėjo dalyvauti vaikis ir merga. Mat jei vaikis viens lizdą tekel, tai tik ir vienas gandras teparlek, kurį tad svetimi gandrai atlėkę šalin pamuš. Kad gandrai lizde pasiliktų, į jį dar reikėjo įdėti sidabrinį pinigą.

Kad sektųsi kelionės gandralizdžiui medyje ar ant trobos įtaisydavo seną ratą. Kad nesirgtų, nekristų gyvuliai, pritaisydavo ratą ant tvarto. Marcinkoniškiai norėdami, kad vanagai vištų nenešiotų, seną vežimo ratą užkeldavo ant klojimo stogo arba ant karties. Kai kas aiškino, kad tai daroma tam, kad aitvarai grūdų neišsemtų iš aruodų.

Įdomu, kad XVII-XVIII a. Vilniaus Jėzuitų kolegijos misionierių pranešimuose taip pat minimas lietuvių paprotys užkelti ant stogo vežimo ratą apsaugai nuo aitvarų.

Rytų aukštaičiai turėjo paprotį Gandrinės rytą kepti bandeles iš javų mišinio miltų. Bandelės buvo vadinamos kakorais, kaukorais, Baciono pyragais, kratiniu. Gudijoje Apso apylinkėse tokiomis bandelėmis kaimynai dalindavosi vieni su kitais tikėdamiesi, kad tuomet būsiąs geras derlius.

XIX a. tą dieną buvo keliamos vaišės į kurias kviesdavosi kaimynus. Gerdavo krupniką, degtinę, valgydavo kanapinius pyragėlius arba šaltanosius įdarytus krekenomis. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais

Šią dieną, kaip ir per kitas reikšmingas šventes, buvo nemaža įvairių draudimų. Gervėčių lietuviai prisimena, jog buvo draudžiama taisyti tvoras, į žemę kalti kuolus, nes gali gimti nesveiki gyvuliai. Marcinkoniškiai drausdavo iš miško nešti šakas į namus, nes vasarą namus apniktų gyvatės ir žalčiai.

Bijodami, kad gali išsiristi ligoti viščiukai, vištoms Gandro šventės dieną neduodavo perėti. Moterys ne tik gijų audeklui austi nemetė, bijodamos, kad bus sunku austi, bet pirkios nešlavė, ir net plaukų nešukuodavo, tikėdamos, kad vištos daržų ir gėlių nekapstys.

Negalima nieko skolinti iš namų – pernešus per ežią svetimą daiktą, galima gyvulius susargdinti.

Tikėta, kad per Gandrines iš po kelmo, po kuriuo žiemojo, išsirita gyvačių kamuolys. Pačiame jo viduryje yra gyvačių karalienė. Jinai yra labai pavojinga. Jos kirtis – mirtinas. Ją atpažinti galima iš raudonos spalvos ir aukso karūnos. Jei kas sugebėtų tą karūną nugvelbti, būtų labai laimingas kaip paparčio žiedą radęs: viską žinotų, matytų, kur lobiai užkasti, galėtų net kitų mintis skaityti.

Iš visko sprendžiant, senovės lietuviams Gandrinės buvo su Pavasario lygiadieniu susieta pavasario bei ūkinių, o gal net ir kalendorinių, metų pradžios šventė. Keičiantis kartoms ir žmonių gyvenimo būdui, pamažu nugrimzdo užmarštin šios šventės reikšmingumas.

Tačiau ir dabar apie šią dieną užklaustas senesnis žmogus, nors jau ir negalėdamas paaiškinti kodėl, atsakys, kad ši šventė tokia svarbi, kad tądien net paukštis lizdo nesuka.

Pasąmonės šešėlyje tebeslypi prigimtinio tikėjimo atšvaitai.

www.ornitologija.lt skelbia, kad šiais metais gandrai neskuba grįžti į Lietuvą. Kol kas stebimi pavieniai sugrįžę paukščiai. Parskrendančių gandrų dar laukiame. Stebėkime gamtą.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien – Gandrinės!
  2. Šiandien minimos gandrų sugrįžtuvės – Gandrinės
  3. ‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video)
  4. Šiandien 40-ties paukščių diena
  5. Išskrendantys Gandrai šiandien išsineš vasarą
  6. Ką pagal senus papročius pranašauja parskrendantys baltieji gandrai?
  7. Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia
  8. Pavasario virsmą sutikime gamtoje (nuotraukos)
  9. Kviečia Gandrinių šventė Rumšiškėse
  10. Kovo 4 dieną minima Kovarnių diena
  11. Baltieji gandrai vis dažniau žiemoti pasilieka Lietuvoje
  12. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Kožnas Alko ,,vaikis ir merga" says:
    2 sav. ago

    privalo atsiųsti Alkui nuotrauką iš savo (ar senelių, tėvelių) gimtinių, ar dabar gyvenamų vietų su sugrįžusiais ir savo ,,namų ūkį” tvarkančiais gandrais – mažu Alkas gandrų galeriją čia įrengs.
    Miesčioniai (vilniškiai, kauniškiai ir visi kiti ,,ant bruko” gyvenantieji), jei jų mieste nei priemiesčiuose nesirado vietos nei vienam gandro lizdui, turi atsiųsti nuotrauką su savo meru, tupinčiu gandro lizde.
    Kažkada su mums su pypliuku pajūrio pieva bevaikštant, pievos žoles ir gėles, vabalus apžiūrinėjant, išsigandau pastebėjusi, kad mus gandras jau tiek laiko persekioja – gal pulti taikosi?
    Tačiau gandras buvo strategas! Jis pastebėjo, jog tai čia, tai ten, kai žingsnį žengiu, man iš po kojų varlė strykteli. Tada jis ir sumąstė, jog nėra čia ko jam, nelygu baudžiauninkui, ,,žemę arti”, ko nors gardaus beieškant, – galiu ir aš iš dėkingumo jo naudai padirbėti, sykį jau jis man štai tokį pyplį padovanojo.

    Atsakyti
  2. AČIŪ Autoriams! says:
    2 sav. ago

    Didžiulis AČIŪ!
    Net skauda, kaip gražu, kokį ilgesį, graudulį sukelia filmukas. Kokia dangaus mėlynė… Kokia atgaiva širdžiai ir akims…

    O dar labai gerai, kad Autorius tekste pasvirąjį šriftą naudoja kai kuriems posakiams išskirti. Taip jie ne tik krenta į akis, lengva rasti, bet ir ilgesio nuotaikos jiems suteikia.

    Kokį tobulą grožį mums siūlo gamta, o mes… į stiklo ir gelžbetonio dėžių bei smogo ,,civilizaciją” veržiamės ir ,,grožimės” pilkšvu dangaus vaizdu. Vis iš didelio rašto .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

2021 04 08
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui

Kaip atsikratyti pelėsio ir kurmių

2021 04 06
Kokia yra folio rūgšties reikšmė mūsų sveikatai

Kaip papildyti vitaminų atsargas?

2021 04 04
Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

Kokie paukščiai jau sugrįžo?

2021 04 03
Bunda pavasaris girioje

Bunda pavasaris girioje

2021 03 23
Maisto sauga – kiekvieno rūpestis

Pavasaris – metas išvalyti ne tik namus, bet ir kūną

2021 03 20
V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

2021 03 15
D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

2021 03 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Mankštinkimės namuose pandemijos metu

Atėjus pavasariui vis daugiau susirūpinimo kelia papildomi kilogramai

2021 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09
Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus
Lietuvoje

Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus

2021 04 09
Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke
Lietuvoje

Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

2021 04 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT
  • Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
  • Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 488; komentarų: 3
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 484; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 08
4
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami...

Skaityti toliau

Kaip atsikratyti pelėsio ir kurmių

by Ditė Česėkaitė
2021 04 06
0
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui

Šalčio ir sniego nepagailėjusi žiema tapo rimtu išbandymu vejai. Žinovai atkreipia dėmesį, kad šiemet svarbu pernelyg neskubėti žadinti vejos ir...

Skaityti toliau

Kaip papildyti vitaminų atsargas?

by Ditė Česėkaitė
2021 04 04
0
Kokia yra folio rūgšties reikšmė mūsų sveikatai

Nors už lango vis skaisčiau šviečia saulė ir į lauką kviečia bundanti gamta, tačiau kai kuriems iš mūsų trūksta energijos...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas
  • Paprasta apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
Kitas straipsnis
Sutrikus virškinimui, padės ir specialūs sporto pratimai

Jaunimo ir sporto reikalų komisija: Vyriausybė turi kuo skubiau spręsti paramos sportui klausimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai