Iki 2050-ųjų Lietuva siekia tapti klimatui neutralia šalimi: vis svarbesni tampa žiedinės ekonomikos principai, skatinamas taršos mažinimas, ieškoma tvaresnių sprendimų. Į šią grandinę įsitraukia ir verslas – naudodamos pažangesnes technologijas, ieškodamos naujoviškesnių sprendimų ir ugdydamos atsakomybę įmonės siekia būti vis draugiškesnės gamtai.
Tačiau kai kurias aplinkosaugos pamokas tenka pakartoti iš naujo. Praėjusiais metais Lietuvą supurčiusios ekologinės katastrofos – ženklas, kad dėmesio gamtos apsaugai vis dar trūksta, tai tik parodo, kaip svarbu ugdyti atsakingą požiūrį ir nepamiršti tinkamai pasirūpinti atliekomis.
Pasak Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovės Ritos Zdanevičienės, įmonių atsakomybė aplinkosaugai šiandien apima daugiau nei įstatymo prievolės. Verslai vis daugiau dėmesio skiria taršos mažinimui, kruopščiau rūpinasi po savęs paliekamomis atliekomis.
Jei maždaug prieš dešimtmetį atliekų rūšiavimas ir jų tvarkymas daugeliui verslų nebuvo laikomi pirmenybe, šiandien suvokiama, kad kito kelio nėra, ekologinio pėdsako mažinimas tampa vis svarbesnis. „Klausimo, kodėl svarbu rūpintis atliekų tvarkymu, šiandien jau nebekyla. Svarbesnis tampa kitas – kaip tą padaryti?“ – tikina R. Zdanevičienė.
Naujajai verslo kartai rūpi ekologija
Apie tai, kad naujoji verslo karta vis labiau renkasi verslo kryptis, kuriomis ne tik kad nekuria neigiamo poveikio aplinkai, bet ieško būdų kaip spręsti jau esančias, kalba ir Baltijos aplinkos forumo tvaraus verslo, darnaus vystymosi politikos žinovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė. Pasak jos, šiandien Lietuvoje turime ne vieną verslo skatinimo programą, jų dalyviai vysto tvaraus verslo sumanymus. „Tai signalas „verslui kaip įprasta“ (angl. business as usual) – rinkas laimės tie, kurie spės prisitaikyti“, – sako ji.
Tai iliustruoja ir „Enefit“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ 2020 metais atlikta apklausa, parodanti, kad daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių (27 proc.) kasdienybėje labai rūpi ekologija ir tvarumas. „Dešimtbalėje skalėje jie pasirinko aukščiausią įvertinimą, 9 ir 8 balais tvarumo svarbą atitinkamai įvertino 17 proc. ir 25 proc. apklaustųjų. Tikėtina, žalioji vartotojų dalis augs, juolab, kad įmonės siekia sumažinti aplinkai draugiškų prekių ir paslaugų kainas taip, kad jos taptų prieinamos daugumai“, – įsitikinusi A. Alijošiutė-Paulauskienė.
Verslas ieško naujoviškų sprendimų
Kad ugdomas sąmoningumas, augantys gebėjimai keičia taisykles ir konkurencinėje kovoje pritaria ir Aplinkos ministerijos Taršos apsaugos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį daugelis įmonių atkreipė dėmesį į aplinkosaugos klausimus – šiandien vis daugiau dėmesio skiriama taršos mažinimui, atsakingam atliekų rūšiavimui ir jų tvarkymui.
„Daugelis įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio, veiklos profilio vis daugiau dėmesio kreipia į taršos problemas, jų mažinimo klausimai tampa vis svarbesni. Anksčiau didžiausiais „teršėjais“ laikyti pramonės, energetikos sektoriai šiandien tampa vis žalesni, daugelis įmonių siekia sumažinti žaliavų ir energetikos kaštus, vis labiau pabrėžiama aplinkosauga“, – sako V. Auglys.
Pasak jo, nemažai verslų nori būti draugiški aplinkai, ima ieškoti įvairių šiuolaikinių sprendimų: vis dažniau renkasi naudoti žalią energiją, keisti turimas apšvietimo ir šildymo sistemas, mažina vandens sunaudojimo kiekius, rūpinasi taršos, CO2 pėdsako mažinimu, rūšiavimu, saugiu atliekų surinkimu.
„Kiekvienos atsakingos įmonės užduotis – ne tik prisidėti prie darnios plėtros vystymo, bet ir savo veiksmais parodyti sąmoningumo lygį. Džiugu, kad dėmesys aplinkosaugai vis auga, kad verslui vis svarbesni tampa tvarumo klausimai“, – sako V. Auglys.
Auga dėmesys atliekų tvarkymui
Metams bėgant didėja ir atliekų tvarkymo poreikis, įmonėms tampa svarbu, kad visos jų veikloje susidariusios pavojingos atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, joms svarbu turėti patikimą atliekų tvarkymo partnerį.
„Ši sritis reikalauja ypatingo dėmesio, žinių, atsakomybės – ne kiekvienas verslas nori pats imtis aplinkosauginės atsakomybės. Tačiau galima pasidžiaugti, kad suvokimas, kaip svarbu vykdyti savo pareigas bei jausti atsakomybę prieš įstatymą, nevengti prievolių, nuolat auga, įmonių požiūris į aplinkosaugą tampa vis brandesnis“, – įsitikinusi R. Zdanevičienė.
Jos teigimu, atvejų, kai įmonės bando kažką nuslėpti, apgauti, imasi neatsakingai teršti miškus ar vandens plotus, mažėja. Tai ypač pastebima tuose veiklos sektoriuose, kurie turi didesnį sąlytį su galutiniu vartotoju – visuomenė neretai taip pat įsitraukia į procesus ir tampa prižiūrėtoja.
Išaugęs taršos mokestis didina atsakomybę
Praėjusiais metais vykęs padangų gaisras Alytuje bei „Grigeo“ nuotekų skandalas paskatino Seimą sugriežtinti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą.
Po jau minėtų aplinkosauginių nutikimų paaiškėjo, jog Lietuvoje mokesčio tarifai už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių – mažiausi regione, nekeisti nuo 2005 metų. Kartu su naujuoju įstatymų pakeitimu taršos mokestis yra didinamas. Pokytis bus laipsniškas, patvirtinti nauji ar didesni mokesčio tarifai didės kasmet iki 2025 metų. Visame pasaulyje mokamas taršos mokestis yra tiek kompensacija už verslo daromą žalą aplinkai, tiek ir verslo skatinimas investuoti į kuo švaresnius gamybos procesus bei naudojamas žaliavas.
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo nauji mokesčių tarifai ir už aplinkos teršimą gaminių (padangų, akumuliatorių, galvaninių elementų, filtrų ir amortizatorių) atliekomis, kuriais skatinama verslo atsakomybė tinkamai įgyvendinti gamintojo ir importuotojo atsakomybės reikalavimą.
„Jei anksčiau kai kurie verslai dar svarstydavo, kad galbūt neverta stoti į organizaciją ir geriau mokėti taršos mokestį, pasikeitusi mokestinė sistema šio klausimo nebekelia. Kad ir kaip bežiūrėtume – mokėti mokestį nebeapsimoka, tai ir neatsakinga, ir finansiškai nenaudinga“, – sako R. Zdanevičienė.
Sąmoningumo ugdymas skatina konkurenciją
Todėl labai svarbu tinkamai šviesti tiek verslą, tiek visuomenę – ugdant jų supratimą apie aplinkosaugos svarbą, pavyks sukurti darnesnį ryšį su gamta. Pilietiška reakcija svarbi ir pastebėjus nuo prievolės bandančią išsisukti įmonę, ir pamačius netinkamai rūšiuojantį kaimyną: tokiu atveju žinovai pataria reaguoti atsakingai – patarti, pamokyti, šviesti, prižiūrėti.
„Įmonių sąmoningumas kasmet auga: jaučiame stiprėjantį supratimą, kad vykdyti savo aplinkosaugines pareigas, jausti atsakomybę prieš įstatymą, nevengti prievolių verslams tampa svarbu. AGIA narius konsultuojame įvairiais aplinkosaugos klausimais, jie svarbūs tiek stambiems, tiek tik pradedantiems veiklą rinkos žaidėjams“, – tikina R. Zdanevičienė.
Kad tiek verslų, tiek visuomenės sąmoningumas auga, pritaria ir V. Auglys. Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, neretai tai turi įtakos ir vartojimo įpročiams – renkantis įvairias prekes ar paslaugas pirkėjams tampa svarbu rinktis mažesnės taršos gaminį, už kurį jiems neretai sutinka mokėti brangiau.
„Tvariai veikianti, gamtai draugiška įmonė ne tik užsitarnauja pagarbą vartotojų akyse, atsakingas požiūris kuria ir pridėtinę vertę visoje konkurencinėje aplinkoje“, – įsitikinęs V. Auglys.
Autogamintojų asociacija????
Dėl Dievo. kas registruoja tuos visus AUTUS? Kaip žmonės išsiugdys kalbos jausmą, mąstymo logiką, jei nuo lopšio tarp ,,autų” auga…