Minimos generolo Jono Žemaičio gimimo metinės

Kovo 15 d. sukanka 112 metų, kai gimė generolas Jonas Žemaitis-Vytautas – vyriausiasis Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas.

Pernai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių salė, esanti Seimo III rūmuose, pritarus Seimo valdybai, buvo pavadinta generolo Jono Žemaičio vardu.

„Jonas Žemaitis-Vytautas – idealizmo, drąsos, pasiaukojimo, atsidavimo savo šaliai pavyzdys, dėl Lietuvos laisvės paaukojęs savo asmeninę gerovę. Tarpukariu tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, sovietinės okupacijos metais jis prisidėjo prie ginkluoto pasipriešinimo, siekė suvienyti okupuotoje teritorines partizanų struktūras, įsteigti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išlaisvinimą, vėliau tapo Lietuvos partizanų vadu, faktiškai ėjusiu Prezidento pareigas.

1949 m. vasario 16-ąją Jono Žemaičio-Vytauto vadovaujama Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba priėmė deklaraciją, kuria siekta išsaugoti valstybės tęstinumą. Ir nors okupacinis režimas sunaikino organizuotas partizanų struktūras, tas deklaruotas valstybingumo siekis, ta laisvės idėja liko gyvi per visą sovietinės okupacijos laikotarpį, tas deklaruotas valstybingumo siekis ir laisvės idėja liko gyvi per visą sovietinės okupacijos laikotarpį“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pridurdamas, kad toks posėdžių salės pavadinimas mus dar labiau įpareigoja puoselėti tas vertybes, kuriomis vadovavosi partizanų vadas, ir ginti Lietuvos nacionalinius interesus.

2009 m. kovo 15 d. sukako 100 metų, kai gimė J. Žemaitis-Vytautas. Tais metais Seimas pripažino jį Lietuvos valstybės vadovu.

Seimas, įvertindamas su okupacija kovojusio Lietuvos valstybės vadovo, faktiškai vykdžiusio Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko vaidmens svarbą, 2019-uosius buvo paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais.

Svarbausios pripažinto Lietuvos prezidento Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo įvykiai

Šiandien aktualu prisiminti svarbiausius istorinius faktus apie pripažintą Lietuvos vadovą Joną Žemaitį. Šiemet kovo 15 dieną sukanka 112 metų, kai gimė generolas Jonas Žemaitis-Vytautas -vyriausiasis Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas.

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje, grafo Felikso Tiškevičiaus tarnautojo šeimoje ir pakrikštytas Jonu tėvo garbei. Vėliau Žemaičių šeima persikėlė į Lomžą, todėl lankyti mokyklą mažasis Jonukas pradėjo Lenkijoje, ten pramoko ir lenkų kalbos. Užklupus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. Žemaičių šeima grįžo į Šiluvos valsčiaus Kiaulininkų kaimą. Jau po metų dėl sunkios padėties šeimai teko išsikraustyti į Raseinius. Raseinių gimnazijoje baigęs šešias gimnazijos klases, jaunasis Žemaitis įstojo į Karo mokyklą Kaune – jaunuolis norėjo tapti artilerijos karininku. Jau 1929 m. spalio 6 d. ši svajonė išsipildė – Jonas Žemaitis buvo pakeltas į jaunesniuosius leitenantus, o lapkričio 23 d. tapo leitenantu. 1936 m. išlaikęs konkursinį egzaminą, buvo išsiųstas studijuoti į artilerijos mokyklą Prancūzijoje. Baigęs mokslus užsienyje, į tėvynę grįžo 1938 m. vasarą ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. Greitai po to jis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. J. Žemaitis perkeltas į Žemaitijoje dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką Šiauliuose.

1940 m. rugpjūčio 30 d. LSSR Liaudies Komisarų Tarybai nutarus performuoti „Liaudies kariuomenę“ į Raudonosios armijos 29-ąjį šaulių korpusą, J. Žemaitis pateko į 184-osios divizijos 617-ąjį artilerijos pulką ir buvo paskirtas pulko mokyklos viršininku.

1941 m. gruodžio mėnesį gimė sūnus Jonas Laimutis. Trijų asmenų šeimai okupuotame Kaune buvo itin sunku išsilaikyti, todėl 1942 m. birželį jie grįžo į tėviškę ir J. Žemaitis pradėjo dirbti Šiluvos žemės ūkio kooperatyvo vadovu. 1943 m. Šiluvos vikaras Antanas Kazlauskas J. Žemaitį pakvietė į valsčiaus komitetą, kuris būrė patriotiškai nusiteikusius žmones. 1944 m. gen. Povilui Plechavičiui suorganizavus Vietinę rinktinę, kurią sudarė 150 vyrų, J. Žemaitis tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, J. Žemaičiui pavyko išlikti nesuimtam, tačiau nuo šiol prasidėjo nelegalus jo gyvenimas.

Šeima

1940 m. vedė Eleną Valionytę, su ja susilaukė sūnaus Jono Laimučio

Profesinė kvalifikacija

Karininkas, 1926–1929 m. Kauno karo mokykla

1936–1938 m. Fontenblo artilerijos mokykla (Prancūzija), po studijų suteiktas kapitono laipsnis

Politinė ir profesinė veikla

1938–1940 m. Lietuvos kariuomenės karininkas

1944 m. įsitraukė į nacių okupuotoje Lietuvoje sukurtos Vietinės rinktinės veiklą, po antrosios sovietų okupacijos dalyvavo aktyvioje antisovietinėje rezistencinėje kovoje

1945 m. balandžio 23 d. davė partizano priesaiką, paskirtas partizanų „Žebenkšties“ rinktinės štabo viršininku

1947 m. gegužės mėn. tapo Kęstučio apygardos, o 1948 m. – visos Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu, pradėjo vienyti pogrindžio pasipriešinimo judėjimus. 1949 m. pasipriešinimo dalyviai susijungė į vieningą organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį

1949 m. vasario 16 d. priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija skelbė, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką. Jonas Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteikti aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimai bei Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis

Ėjo valstybės vadovo pareigas

1949 m. vasario 16 d. – 1954 m. lapkričio 26 d.

1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas, suimtas, nugabentas į Maskvą. Tardomas liko ištikimas priesaikai Lietuvos valstybei.

1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime įvykdyta mirties bausmė.

2009 m. kovo 15 d. sukako 100 metų, kai gimė J. Žemaitis-Vytautas. Tais metais Seimas pripažino jį Lietuvos valstybės vadovu.

Seimas, įvertindamas su okupacija kovojusio Lietuvos valstybės vadovo, faktiškai vykdžiusio Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko vaidmens svarbą, 2019-uosius buvo paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais.

Ištrauka iš „paskutinio žodžio“ okupantų teisme:

„Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų“